Prigimtinės teisės koncepcijos plitimas Lietuvoje

Santrauka

Socialinė ekonominė mintis Lietuvoje pradeda reikštis XVI a., plintant švietimui, spaudai, mokslui. Progresyvių, antifeodalinių pozicijų laikėsi A. Volanas, M. Smigleckis, A. Olizarovijus, o P. Skarga reiškė feodalizmo pažiūras. A. Volanas visuomeninės tvarkos tobulinimo galimybes daugiausia siejo su teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į prigimtinės teisės principus, garantuojančius kiekvienam lygybę ir laisvę. P. Skarga teisingumą įžvelgė žmonių nelygybėje, kuri esą išplaukia iš pačios gamtos. Visuomenę palygindamas su žmogaus organizmu, P. Skarga nurodė, kad valstybės valdžia atitinka galvą, o bažnyčia – širdį: abi jos turi paremti vieną kitą, kad visas kūnas gerai funkcionuotų. M. Smigleckis ir A. Olizarovijus, spręsdami valstiečių padėties klausimą Lietuvoje, nesitenkino prigimtinės teisės principų deklaravimu, o mėgino istoriškai (A. Olizarovijus) ir ekonomiškai (M. Smigleckis) pagrįsti pagrįsti baudžiavinės priklausomybės nepagrįstumą. Jie siūlė ekonominius valstiečio ir dvarininko santykius reguliuoti sutarties pagrindu: už naudojimąsi feodalo žeme valstietis įsipareigoja atidirbti, bet ši sutartis neturi atimti iš jo asmeninės laisvės.