Dvi „Meistro ir Margaritos“ realybės (Kasdienybės sociologijos įvadas)

Santrauka

Straipsnyje mėginama interpretuoti M. Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ vieną liniją kasdienybės sociologijos požiūriu. Kartu siekiama, pasiremiant literatūrinės medžiagos analize, iškelti kasdienį gyvenimą kaip svarbią sociologinę problemą. Romano struktūroje skiriamos trys pagrindinės linijos: istorija apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto tarpusavio santykius, romantiška Meistro ir Margaritos meilė ir Volando vizitas į Maskvą, arba pasakojimas apie Volando ir jo palydovų susidurimą su maskvietiškos kasdienybės faktais ir struktūromis. Romano kasdienybės, kaip uždaros prasmės sferos, varianto skiriamasis bruožas yra kasdienio gyvenimo uždarumas, atsiribojimas nuo transcendentinių sferų. Aptariamas mokslo ir kasdienio gyvenimo santykis. Volandas įkūnija idealų, tobulą ir užbaigtą mokslą, kurį straipsnio autorius palygina su K. R. Popperio trečiojo pasaulio koncepcija. Volando realybė apibūdinama kaip aukščiausia realybė, griežto determinizmo karalystė, nepaklūstanti laikui, joje viskas suvokiama aprioriškai, žinojimas neskirstomas į relevantišką ir nerelevantišką. Romane socialiniai kasdienio gyvenimo mechanizmai nukreipti į transcendentiškumo redukciją ir eliminaciją.