ERDVĖS IR LAIKO SAMPRATOS UGDYMO FILOSOFIJOJE: NUO MOKSLINĖS PEDAGOGIKOS PRIE KASDIENĖS PRAKTIKOS

Santrauka

Straipsnyje aptariamos erdvės ir laiko sampratos dabarties ugdymo filosofijoje bei jų pritaikymas švietimo praktikoje. Atspirties tašku pasirinktos Foucault erdvės ir laiko sampratos, kurios buvo plėtotos de Certeau bei Deleuze’o, kita vertus, labiau orientuojantis į švietimo praktikos problemas – Simonsą ir Masscheleiną. Lyginant pastarųjų teorines įžvalgas su de Certeau įžvalgomis, atskleidžiamas skirtingas požiūris į laiko reikšmę ir jo santykį su erdve struktūrinant institucinį ir individualizuotą pedagoginį procesą. Simonso ir Masscheleino tęsiamą įkalinimo per ugdymo praktikos režimus interpretacinę tradiciją esmingai pakeičia de Certeau, atskleisdamas galimybes išvengti represuojančios praktikos ir siūlydamas būdus ją paversti autonomiška ir kūrybiška praktika. Tokia galimybė atsiranda dėl de Certeau naujai pateiktos laiko struktūros asmeninėje trajektorijoje, kuri galimà įgyvendinti per individualią taktiką. Dar radikalesnį ėjimą pasiūlo Deleuze’as, parodydamas erdvės ir laiko konceptų ir jų sampratų daugiabriauniškumą bei nebaigtinį jų žaismės galimybių skaičių, tarp kurių represuojančios yra lygiai taip pat įmanomos, kaip ir represavimo išvengiančios. Šių naujų sampratų lyginimo rezultatas – alternatyvų aiškinti švietime vykstančius procesus atvertis: Foucault pradėtos švietimo, kaip represuojančios sistemos, kritikos pakeitimo kūrybiška edukacija, pasireiškiančia per individualų asmens kelią, perspektyva.

The Concepts of Time and Space in the Philosophy of Education: From Science Pedagogy toward Everyday Practice
Lilija Duoblienė

Summary
The article analyses the understanding of the concepts of time and space as structures of contemporary social and personal life and how these concepts are applied in education. The starting point for the investigation of the definitions of time and space lies in Michel Foucault’s theory about disciplining of society and repressive pedagogy, which was later developed by Michel de Certeau, Gilles Deleuze, Maarten Simons, Jan Masschelein. While Simons and Masschelein continue to develop the idea of social disciplining through the new modern practices, de Certeau and Deleuze give alternative interpretations of how to escape social manipulations and limitations of personal life. De Certeau explains the transformations of time and space structures from the perspective of mapping individual trajectory. Deleuze pays more attention to the variety of possibilities in the process of creative encountering and space-shifting through an event. The analysis of the concepts of time and space enables an explanation of modernization of repressive contemporary education and allows turning from the critical point of view towards creative approach to education.