https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomProblemos2023-10-18T07:15:47+00:00Nijolė Radavičienėredakcija.problemos@fsf.vu.ltOpen Journal Systems<p>Įkurtas 1968 m. Filosofijos žurnalas, skelbiantis akademinius straipsnius, knygų recenzijas ir akademinio gyvenimo kroniką. Registruotas <em>Scopus</em> (Q2) nuo 2002, <em>Web of Science</em> nuo 2005.</p>https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33384Politinė filosofija kaip pašaukimas2023-10-19T04:27:15+00:00Andrius Bielskis
<p>Publikuojame tekstą viešos paskaitos, kurią Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Bielskis, Aristotelio ir kritinės teorijos studijų centro direktorius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kvietimu perskaitė 2023 m. balandžio 20 d. Paskaita, skaityta autoriaus 50 metų jubiliejaus proga, – reikšmingas Profesoriaus intelektualinės autobiografijos fragmentas, brėžiantis dar vieną akademinio maršruto variantą.<br />Autorius dėkoja visiems, kas dalyvavo, klausėsi, skaitė ir komentavo jo mintis, ypač šeimos nariams – Severijai ir Nickui, atvykusiems iš Londono, Jolantai ir Samueliui Andriui, broliui Putinui, taip pat ir Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už jos svetingumą</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33383Reapprendre à voir: (at)vaizdai, simptomai ir pasirodymo medija2024-02-23T05:03:33+00:00Benediktas Vachninas
<h3 lang="en-US"><strong>Emmanuel Alloa </strong>interviewed by <strong>Benediktas Vachninas</strong></h3> <p lang="lt-LT">Emmanuel Alloa, Professor of Aesthetics and Philosophy of Art at the University of Fribourg, is one of the most active contemporary thinkers in the field of new visual studies. His areas of research include aesthetics, phenomenology, theories of image, theories of media, and the French philosophy. Professor Alloa has authored and (co)edited numerous books, of which, the most important ones are <em>Looking through Images. A Phenomenology of Visual Media</em> (Columbia University Press, 2021), <em>Dynamis of the Image. Moving Images in a Global World</em> (De Gruyter, 2020), <em>Partages de la perspective</em> (Fayard, 2020), <em>Resistance of the Sensible World: An Introduction to Merleau-Ponty</em> (Fordham University Press, 2017). He is the recipient of the Latsis Prize 2016 and the Aby Warburg Prize 2019 and currently serves as President of the German Society of Aesthetics.<br>In 2021, Professor Alloa gave an online cycle of lectures titled <em>Orbis Pictus. A Media Phenomenology in an Image World</em> at Vilnius University. This year, I had the pleasure to hold an online conversation with Professor Alloa as he kindly agreed to discuss the topic of images and his project of symptomatology. The interview encompassed questions about the relation of an image with the image theories, the differences between the symptomatological approach to images and the visual semiotics, Derrida’s contribution to the problem of mediality, and the role of images in the philosophy today.<br>This interview was taken on the 20<sup>th </sup>of June, 2023</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33382(At)vaizdo statuso problema: E. Alloa simptomatologija2023-10-18T07:17:07+00:00Benediktas Vachninas
<p> Straipsnyje analizuojama viena naujausių vizualinio mąstymo teorijų – Emmanuelio Alloa (at)vaizdų simptomatologija. Susitelkiant į (at)vaizdo statuso autonomiškumo problemą, kurią įvairiais būdais sprendžia <em>vizualinio</em> ir <em>ikoninio</em> posūkių atstovai, klausiama, koks yra (at)vaizdo statusas kalbos atžvilgiu. Straipsnyje yra grįžtama prie (at)vaizdų simptomatologijos ištakų, konkrečiai – Nelsono Goodmano bendrosios simbolių teorijos. Tai leidžia išryškinti Alloa siūlomo simptomo modelio naujumą ir reabilituoti simptomatologinio tyrimo statusą. Straipsnyje teigiama, kad (at)vaizdams priskiriamas ikoniškumo statusas kalbos atžvilgiu gali būti performuluojamas, iškeliant simptomo tapatybės klausimą. Šia prasme <em>ikoniškumo simptomai</em> yra (at)vaizdų analizei pritaikomi įrankiai, leidžiantys aprašyti skirtingus (at)vaizdų ikoniškumo raiškos lygmenis.</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33381Šliogerio ir Heideggerio hominizuotos būties sampratos skirtumai jų meno filosofijose2023-10-18T07:17:07+00:00Tomas Kavaliauskas
<p>Straipsnis skirtas palyginti Arvydo Šliogerio ir Martino Heideggerio hominizuotos Būties sampratoms jų meno filosofijose. Šio tikslo siekiama pasitelkiant jų pasirinktų tapybos kūrinių interpretacijas – Šliogerio atveju pasirinktas Paulio Cézanne’o paveikslas <em>Didžioji pušis</em>, o Heideggerio atveju pasirinktas Vincento van Gogho paveikslas <em>Batų pora</em>. Straipsnio autorius pateikia argumentus, kaip pasirinktas Šliogerio meno kūrinys koreliuoja su jo aristoteliška substancinio individo koncepcija. Sykiu parodoma, kaip nuosekliai evoliucionavo Šliogerio hominizuotos Būties kritika nuo knygos <em>Daiktas ir menas</em> iki veikalo <em>Transcendencijos tyla</em>. Straipsnio pabaigoje išryškintas Šliogerio prieštaravimas sau dėl dviejų nesuderinamų menininko sampratų: pirmas apie Menininką-žmogų, įliejantį „daugiau Būties“ į daiktą meno kūrinyje, negu kad tos Būties yra tame daikte gamtoje; antras apie tikrąjį Menininką-gamtą, kuris duoda daiktui „daugiau Būties“, negu jos randame žmogaus rankdarbyje.</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33380Atsisveikinant su svajone: kodėl suvokiamumo argumentai nepajėgia atskleisti sąmonės metafizikos2023-10-18T07:17:07+00:00Luis Alejandro Murillo-Lara
<p><strong> </strong>Šiame straipsnyje pateikiu naują prieštaravimą Chalmerso kertiniam argumentui prieš „B tipo“ fizikalistų privilegijuotą strategiją pagrindžiant aiškinimo spragą („fenomenalių sąvokų strategija“). Aš konkrečiai teigiu, kad antrasis kertinio argumento dėmuo neteisingai interpretuoja, kodėl zombiai negali patekti į mūsų episteminę situaciją sąmonės atžvilgiu. Zombiams negali būti būdingos tokios mentalinės būklės, kurias turime mes. Jeigu visi mūsų psichologiniai atributai yra būtina mūsų episteminės situacijos sąlyga, tai zombiai negali pasitarnauti kaip antrasis dilemos dėmuo. Kalbėdamas apie kontekstą, aš visų pirma trumpai aptariu susijusį argumentą, nukreiptą prieš fizikalizmą, kurį taip pat naudojo D. Chalmersas – „suvokiamumo argumentą“. Aš akcentuoju kai kuriuos svarbiausius iššūkius šiam argumentui, kartu pateikdamas ir papildomų kritikos elementų. Galiausiai, glaustai panagrinėjęs panprotopsichizmą, aš svarstau, kas mūsų lauktų, jei priimtume Chalmerso argumentus. Prieinu išvadą, kad fenomenaliųjų konceptų strategija yra patikimas paaiškinimas, kodėl zombių suvokiamumas veikiausiai nereiškia jų metafizinės galimybės.</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33379Zombių lavonų biopolitika: kolektyviškumas, užkratas, kitybė2023-10-18T07:17:07+00:00Onur Kartal
<p>Kadangi šiandieninė visuomenė yra laikoma kūnu, socialines problemas reikėtų apibrėžti atitinkamai kaip higienos ir švaros problemas. Šiuo atžvilgiu daugybė zombių lavonų vaizdavimo atvejų zombių filmografijoje gali būti suvokiami kaip konkretūs grėsmės bei ligos suvokimo pavyzdžiai. Šiame straipsnyje teigiama, kad zombių atvaizdai kine turi teigiamo potencialo žmonijos socialiniam gyvenimui, o šis potencialas apibūdinamas kaip nauja galimybė susidurti su absoliučia kitybe. Šiame kontekste nagrinėjami filmai „Po 28savaičių“ (angl. „28 Weeks Later“), „Pasaulinis karas Z“ (angl. „The World War Z“) bei „Naujoji karta Z“ (angl. „The Girl with All the Gifts“) iškeliant mintį, kad būtent užkratas ir kitybė įgalina žmonijos emancipaciją. Vietoj kapitalistinės racionalizacijos griovimo nepasiūlant jokių alternatyvų, zombių lavonai skelbia naujos socialinės formos gimimą, kuris tyrinėjamas pasitelkiant filmą „Puikybė ir prietarai, ir zombiai“ (angl. „Pride and Prejudice and Zombies“).</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33378Geriausia politinė santvarka klestinčiam gyvenimui: Aristotelio politinė teorija ir jos reikšmė emancipacinei politikai2023-11-08T09:51:31+00:00Andrius Bielskis
<p>Šio straipsnio tikslas – aptarti geriausios santvarkos problemą Aristotelio politinėje teorijoje, atsižvelgiant į <em>Nikomacho etikoje</em> pateiktą žmogiško klestėjimo sampratą. Joje Aristotelis teigia, kad monarchija yra geriausia santvarka (1160a35–36). Šis teiginys pakartojamas ir <em>Politikoje</em> (1288a15–18). Straipsnyje aiškinama, kodėl šie Aristotelio teiginiai prieštarauja <em>Politikoje</em> aptartoms teleologinėms <em>polio</em>, piliečio ir gero piliečio vs. gero žmogaus dorybių sampratoms. Atsižvelgiant į Aristotelio filosofinį valstybės apibrėžimą, jog ji yra „lygių asmenų susivienijimas dėl geriausio įmanomo gyvenimo“, ir teiginį, kad „geriausia yra laimė, o tai susideda iš tobulumo, tobulo jos aktualizavimo ir panaudojimo“, be to, jo argumentus apie gero žmogaus ir gero piliečio santykį, straipsnyje teigiama, kad geriausia politinė santvarka yra <em>politėja</em>, o ne monarchija. Tačiau tokios interpretacijos nepakanka, jei norime išgelbėti Aristotelį nuo jo nenuoseklumo ir filosofiškai abejotinų teiginių apie „prigimtinę nelygybę“. Siūloma radikalesnė Aristotelio interpretacija, atmetanti šio filosofo ontologinę skirtį tarp <em>oikos</em> ir <em>polio</em>. Teigiama, kad Aristotelio socialinių santykių šeimoje-ūkyje (<em>oikos</em>) vertikalumas yra filosofiškai nepagrįstas ir prieštarauja revoliuciniams šio filosofo normatyvinės teleologijos aspektams ir jos radikalioms implikacijoms.</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33377Platoniškoji nuosaikumo politika ir šiuolaikinė pilietinė teorija2023-10-18T07:17:08+00:00Vilius Bartninkas
<p>Straipsnyje analizuojamas vėlyvasis Platono pilietinio dalyvavimo modelis santykyje su šiuolaikine pilietine teorija. Straipsnyje teigiama, kad nors platoniškasis modelis atitinka tokius įprastus pilietinėms teorijoms kriterijus kaip lygybė, autonomija ir įgalinimas, esminė sąvoka norint suprasti šį projektą yra nuosaikumas. Būtent nuosaikumas struktūruoja ir vienija skirtingus šio modelio sudedamuosius elementus (įstatymų valdymas, preambulių įtikinimas, įgalinanti ekonomika ir švietimas) bei paaiškina, kokia yra esminė asmeninė dispozicija norint pasiekti stabilios ir racionalios politinės tvarkos.</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33376Heideggerio nihilizmo įveikos perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis2023-10-18T07:17:08+00:00Tautvydas Vėželis
<p>Straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos (<em>Verwindung</em>) perspektyvos aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (<em>Gestell</em>, arba <em>Ge-stell</em>) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos (<em>Verwindung</em>) perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir abipusio supratimo gilinimo.</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/33375Abichtas ir Sniadeckis: apie audringą filosofinį disputą Vilniaus imperatoriškajame universitete 19 a.2023-10-18T07:17:08+00:00Tomasz Kupś
<p>Šis straipsnis pateikia rezultatus šaltinių tyrimo, atlikto nagrinėjant vokiečių filosofo bei švietėjo Johanno Heinricho Abichto (1762–1816) mokslinę bei dėstymo veiklą. 1804 m. Abichtas buvo priimtas dirbti Vilniaus universitete. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvų tyrimas atskleidė nemažai Abichto akademinės bei dėstymo veiklos Vilniuje faktų, dauguma kurių yra iš laikotarpio, kuomet Jonas Sniadeckis (1756–1830) buvo Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi. Šiame straipsnyje teigiama, kad būtent Abichtas bei jo mokslinė ir dėstymo veikla Vilniuje buvo tiesioginė priežastis Sniadeckiui 1814 m. publikuoti esė „Apie metafiziką“, taip pat paskatinti visų vėlesniųjų Sniadeckio filosofinių raštų atsiradimą.</p>
2023-10-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authors