http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/issue/feed Problemos 2019-07-17T23:28:41+03:00 Nijolė Radavičienė redakcija.problemos@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>1968 m. įkurtas recenzuojamas filosofijos žurnalas, skelbiantis akademinius straipsnius, knygų recenzijas ir akademinio gyvenimo kroniką. Registruotas Scopus nuo 2002 m., Web of Science nuo 2005 m.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12731 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-04-26T19:26:45+03:00 Nijolė Radavičienė redakcija.problemos@fsf.vu.lt <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalba]</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12732 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-04-26T19:26:45+03:00 Nijolė Radavičienė redakcija.problemos@fsf.vu.lt <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalba]</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12733 Herakleitas: λογος kaip φυσις bylojimas 2019-07-17T23:28:41+03:00 Skirmantas Jankauskas skirmantas.jankauskas@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje pateikiama savita herakleitiškojo Logo kaip mąstančio kalbėjimo interpretacija. Iš pradžių aptariamos antikinio filosofavimo bendrosios ontologinės ir gnoseologinės prielaidos. Bene svarbiausia šio filosofavimo nuostata yra laikoma mąstymo subjekto ir objekto perskyros reliatyvumas. Todėl į efesiečio aforizmus straipsnyje žiūrima kaip fenomenologines įžvalgas. Laikantis tokio požiūrio, mėginama eksplikuoti efesiečio pagrindinio aforizmo (DK22 B1) turinį. Šio aforizmo prasmė pamažu atskleidžiama pasitelkiant kitus Herakleito aforizmus. Kadangi pavieniai aforizmai ir jų grupės atveria skirtingus herakleitiškojo filosofavimo aspektus, tai tie aspektai straipsnyje nuosekliai ir aptariami. Tariant, kad antikinis filosofavimas yra teorinio mąstymo pastanga asimiliuoti tuometinį dalykinį mąstymą, parodoma, kaip teorinio mąstymo logiškumo, t. y. to paties, matas lemia trinarę tikrovės sampratą bei inspiruoja mąstančiajam egzistencinio tikrumo problemą. Kadangi filosofuojantysis aptinka save lakioje būdravimo plotmėje, o tikrumo gali tikėtis vien tą matą tenkinančio Logo sande, tai jis susiduria su šio sando temizavimo problema. Sapną, būdravimą ir Logą Herakleitas traktuoja kaip nebendramatiškus tikrovės sandus, todėl iškyla klausimas, kaip juos temizuoti viena ir ta pačia kalba. Šią problemą papildomai komplikuoja ta aplinkybė, kad, teikdamas prioritetą mąstymo dalykui, Herakleitas yra priverstas pernelyg sureikšminti kalbos etimologiškumą. Straipsnyje parodoma, kad anksčiau minėtą problemą Herakleitas įveikia eksploatuodamas ontologizuotai traktuojamos kalbos, taigi tiesiog pačios tikrovės totalų metaforiškumą. Straipsnis užbaigiamas išvadomis apie filosofuojančiojo misiją ir egzistencinius įpareigojimus, kuriuos žmogui primeta hierarchizuotai traktuojama trinarė tikrovės samprata.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12734 Įrankio ir technikos santykio problema Heideggerio technikos filosofijoje 2019-07-17T23:28:31+03:00 Tadas Čapanauskas tadas.capanauskas@yahoo.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnio tikslas – atskleisti įrankio (Zeug) ir technikos (Technik) skirtumą M. Heideggerio technikos filosofijoje. Analizuojami skirtumai nurodo pasaulio konstitucijos problematiką. Dasein santykį su įrankiu M. Heideggeris pristatė kaip parankų (Zuhandenheit), o štai santykį su technika įvardijo priešingai. Technika, kylanti iš gamtos mokslų, susaistytų machinacija (Machenschaft), filosofo pristatoma kaip Dasein kūrybines galias nuostatyne (Gestell) slopinanti terpė. Straipsnyje atskleidžiama dvejopa problematika. Pirma, parodomi įrankio ir technikos ontologiniai skirtumai. Antra, atskleidžiamas nuostatyno ontologijos ambivalentiškumas. Nuostatynas M. Heideggeriui nėra tik techniškai orientuoto pasaulio užvaldymo mechanizmas, bet ir „gelbstintis“ pradas.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12735 Heideggerio technikos filosofijos formavimosi kontekstas: Cassireris, Jüngeris, Spengleris 2019-07-17T23:28:21+03:00 Tomas Nemunas Mickevičius tomas.mickevicius@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje pristatomas svarbių M. Heideggerio technikos filosofijos elementų formavimosi kontekstas tarpukario Vokietijos autorių tekstuose. Aptariamos paralelės tarp Heideggerio ir E. Cassirerio, E. Jüngerio bei O. Spenglerio industrializacijos proceso filosofinių apmąstymų. Nagrinėjant šių mąstytojų moderniosios technikos koncepcijų ryšius išryškėja, kaip vystėsi Heideggerio tekstams būdinga industrializacijos proceso artikuliacija bei jo technikos filosofijai svarbi problematika, liečianti planetarinį moderniosios technikos išplitimą ir poveikį bei technikos, kaip Vakarų ir šiuolaikinės žmonijos apskritai lemties, sampratą.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12736 Atskyrimo (khōrismos) doktrinos kritika Aristotelio Metafizikoje 2019-07-17T23:28:12+03:00 Virgilijus Petuška v.petuska@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje nagrinėjama atskyrimo (khōrismos) sąvoka (tezė, kad eidai ir skaičiai egzistuoja atskirai (khōris) nuo jusliškai suvokiamų esybių) bei jos kritika Aristotelio Metafizikoje. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad nors Aristotelis Metafizikoje eidų ir skaičių atskyrimo doktrinas kritikavo skyrium viena nuo kitos (kaip dvi Platono metafizinio mokymo dalis), vis dėlto jas laikė neatskiriamai susijusiomis – iš skaičių atskyrimo, pasak Aristotelio, kildintinas ir eidų atskyrimas jusliškai suvokiamų objektų atžvilgiu. Ši straipsnio pagrindinė tezė grindžiama bendra Metafizikos knygų M ir N problemine struktūra, Aristotelio pateikiamais liudijimais apie eidų teorijos atsiradimą bei šių liudijimų interpretacija remiantis senovės graikų mąstymui būdingu skaičiaus fenomeno suvokimu.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12737 Socialinio atvirumo kilmė ir prasmė Bergsono ir Popperio mąstyme 2019-07-17T23:28:02+03:00 Povilas Aleksandravičius povilasal@hotmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama socialinio atvirumo kilmė ir prasmė H. Bergsono ir K. R. Popperio mąstyme, siekiant atskleisti pamatinę atviros visuomenės sąvokos reikšmę jos kūrėjų darbuose. Pirmoji straipsnio dalis yra skirta H. Bergsono uždaros visuomenės formavimosi tyrimui, atspirties tašku pasirinkus žmogaus reakcijos į mirtį analizę. Antroji dalis atskleidžia H. Bergsono teigiamą socialinio atvirumo procesą, kurio antropologinis pamatas – instinkto konversija į intuiciją arba proto realizuojamas kontaktas su gyvybinio polėkio principu. Trečiojoje dalyje yra tiriamas K. R. Popperio uždaros ir atviros visuomenės konceptas H. Bergsono filosofijos kontekste.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12738 Kantiška Grocijaus kritika 2019-07-17T23:27:55+03:00 Macarena Marey m.marey@conicet.gov.ar <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Per pastaruosius kelerius metus tapo įprasta atsigręžti į septynioliktojo amžiaus tradicinę idėją apie pirmapradę bendrą žemės nuosavybę. Hugo Grocijaus koncepcija yra viena iš dažniausiai minimų kaip filosofinė pagalba aiškinant ir remiant asmenų, turinčių ypatingų poreikių, įskaitant pabėgėlius, teises. Šiame straipsnyje teigiu, kad pirmapradės bendros žemės nuosavybės idėjos grociškoji interpretacija nėra produktyvus principas, jei norime parengti tvirtą asmenų, kuriems reikia pagalbos, teisių apsaugą. Aš rekonstruoju ir analizuoju šios idėjos vaidmenį Grocijaus privačios nuosavybės teorijoje ir pateikiu prieštaravimus jai iš Kanto perspektyvos.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12739 Kodėl Kantas yra silpnasis konceptualistas 2019-07-17T23:27:44+03:00 Ruslanas Baranovas ruslanas.baranovas@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Klausimas, ar Kantas yra konceptualistas, yra vienas gausiausiai nagrinėtų Kanto studijų klausimų pastaraisiais dešimtmečiais. Aš pristatau tris šiuose debatuose dominuojančias pozicijas (stiprųjį konceptualizmą, silpnąjį konceptualizmą ir antikonceptualizmą) ir teigiu, kad stiprusis konceptualizmas ir antikonceptualizmas yra mažiau pagrįstos Kanto filosofijos interpretacijos. Teigiu, kad pirmasis negali paaiškinti Kanto įsipareigojimų, susijusių su nekongruentiškais vaizdiniais bei gyvūnais ir kūdikiais, o antrasis – Kanto polemikos prieš Hume’ą. Straipsnio pabaigoje bandau parodyti, kad raktas į įtikinamą Kanto kaip silpnojo konceptualisto interpretaciją yra perskyra tarp kategorijų ir empirinių sąvokų.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12740 Absoliučioji ir santykinė pesimistinė indukcija 2019-07-17T23:27:35+03:00 Seungbae Park nature@unist.ac.kr <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Pagal absoliučiąją pesimistinę indukciją, ankstesnės teorijos, nors ir sėkmingos, buvo atmestos, todėl dabartinės teorijos, nors ir sėkmingos, taip pat bus atmestos. O santykinė pesimistinė indukcija teigia, kad ankstesnės teorijos, nors ir pranašesnės už jų pirmtakus, buvo atmestos, todėl dabartinės teorijos, nors ir pranašesnės už ankstesnes teorijas, taip pat bus atmestos. Kai kurie pesimistai manytų, kad santykinė pesimistinė indukcija išvengia empirinio progresyvizmo. Šiame straipsnyje teigiu, kad ji turi tokį patį trūkumą kaip ir absoliučioji pesimistinė indukcija, t. y. jos prielaida yra neįtikėtina arba jos išvada, veikiausiai, neišplaukia iš jos prielaidos.</p> 2019-04-26T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press