Problemos http://www.zurnalai.vu.lt/problemos <p>1968 m. įkurtas recenzuojamas filosofijos žurnalas, skelbiantis akademinius straipsnius, knygų recenzijas ir akademinio gyvenimo kroniką. Registruotas Scopus nuo 2002 m., Web of Science nuo 2005 m.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Problemos 1392-1126 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12731 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalba]</p> Nijolė Radavičienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 1 7 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12732 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalba]</p> Nijolė Radavičienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 186 190 Herakleitas: λογος kaip φυσις bylojimas http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12733 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje pateikiama savita herakleitiškojo Logo kaip mąstančio kalbėjimo interpretacija. Iš pradžių aptariamos antikinio filosofavimo bendrosios ontologinės ir gnoseologinės prielaidos. Bene svarbiausia šio filosofavimo nuostata yra laikoma mąstymo subjekto ir objekto perskyros reliatyvumas. Todėl į efesiečio aforizmus straipsnyje žiūrima kaip fenomenologines įžvalgas. Laikantis tokio požiūrio, mėginama eksplikuoti efesiečio pagrindinio aforizmo (DK22 B1) turinį. Šio aforizmo prasmė pamažu atskleidžiama pasitelkiant kitus Herakleito aforizmus. Kadangi pavieniai aforizmai ir jų grupės atveria skirtingus herakleitiškojo filosofavimo aspektus, tai tie aspektai straipsnyje nuosekliai ir aptariami. Tariant, kad antikinis filosofavimas yra teorinio mąstymo pastanga asimiliuoti tuometinį dalykinį mąstymą, parodoma, kaip teorinio mąstymo logiškumo, t. y. to paties, matas lemia trinarę tikrovės sampratą bei inspiruoja mąstančiajam egzistencinio tikrumo problemą. Kadangi filosofuojantysis aptinka save lakioje būdravimo plotmėje, o tikrumo gali tikėtis vien tą matą tenkinančio Logo sande, tai jis susiduria su šio sando temizavimo problema. Sapną, būdravimą ir Logą Herakleitas traktuoja kaip nebendramatiškus tikrovės sandus, todėl iškyla klausimas, kaip juos temizuoti viena ir ta pačia kalba. Šią problemą papildomai komplikuoja ta aplinkybė, kad, teikdamas prioritetą mąstymo dalykui, Herakleitas yra priverstas pernelyg sureikšminti kalbos etimologiškumą. Straipsnyje parodoma, kad anksčiau minėtą problemą Herakleitas įveikia eksploatuodamas ontologizuotai traktuojamos kalbos, taigi tiesiog pačios tikrovės totalų metaforiškumą. Straipsnis užbaigiamas išvadomis apie filosofuojančiojo misiją ir egzistencinius įpareigojimus, kuriuos žmogui primeta hierarchizuotai traktuojama trinarė tikrovės samprata.</p> Skirmantas Jankauskas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 8 21 10.15388/Problemos.95.1 Įrankio ir technikos santykio problema Heideggerio technikos filosofijoje http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12734 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnio tikslas – atskleisti įrankio (Zeug) ir technikos (Technik) skirtumą M. Heideggerio technikos filosofijoje. Analizuojami skirtumai nurodo pasaulio konstitucijos problematiką. Dasein santykį su įrankiu M. Heideggeris pristatė kaip parankų (Zuhandenheit), o štai santykį su technika įvardijo priešingai. Technika, kylanti iš gamtos mokslų, susaistytų machinacija (Machenschaft), filosofo pristatoma kaip Dasein kūrybines galias nuostatyne (Gestell) slopinanti terpė. Straipsnyje atskleidžiama dvejopa problematika. Pirma, parodomi įrankio ir technikos ontologiniai skirtumai. Antra, atskleidžiamas nuostatyno ontologijos ambivalentiškumas. Nuostatynas M. Heideggeriui nėra tik techniškai orientuoto pasaulio užvaldymo mechanizmas, bet ir „gelbstintis“ pradas.</p> Tadas Čapanauskas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 22 32 10.15388/Problemos.95.2 Heideggerio technikos filosofijos formavimosi kontekstas: Cassireris, Jüngeris, Spengleris http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12735 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje pristatomas svarbių M. Heideggerio technikos filosofijos elementų formavimosi kontekstas tarpukario Vokietijos autorių tekstuose. Aptariamos paralelės tarp Heideggerio ir E. Cassirerio, E. Jüngerio bei O. Spenglerio industrializacijos proceso filosofinių apmąstymų. Nagrinėjant šių mąstytojų moderniosios technikos koncepcijų ryšius išryškėja, kaip vystėsi Heideggerio tekstams būdinga industrializacijos proceso artikuliacija bei jo technikos filosofijai svarbi problematika, liečianti planetarinį moderniosios technikos išplitimą ir poveikį bei technikos, kaip Vakarų ir šiuolaikinės žmonijos apskritai lemties, sampratą.</p> Tomas Nemunas Mickevičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 33 41 10.15388/Problemos.95.3 Atskyrimo (khōrismos) doktrinos kritika Aristotelio Metafizikoje http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12736 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje nagrinėjama atskyrimo (khōrismos) sąvoka (tezė, kad eidai ir skaičiai egzistuoja atskirai (khōris) nuo jusliškai suvokiamų esybių) bei jos kritika Aristotelio Metafizikoje. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad nors Aristotelis Metafizikoje eidų ir skaičių atskyrimo doktrinas kritikavo skyrium viena nuo kitos (kaip dvi Platono metafizinio mokymo dalis), vis dėlto jas laikė neatskiriamai susijusiomis – iš skaičių atskyrimo, pasak Aristotelio, kildintinas ir eidų atskyrimas jusliškai suvokiamų objektų atžvilgiu. Ši straipsnio pagrindinė tezė grindžiama bendra Metafizikos knygų M ir N problemine struktūra, Aristotelio pateikiamais liudijimais apie eidų teorijos atsiradimą bei šių liudijimų interpretacija remiantis senovės graikų mąstymui būdingu skaičiaus fenomeno suvokimu.</p> Virgilijus Petuška Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 42 54 10.15388/Problemos.95.4 Socialinio atvirumo kilmė ir prasmė Bergsono ir Popperio mąstyme http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12737 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama socialinio atvirumo kilmė ir prasmė H. Bergsono ir K. R. Popperio mąstyme, siekiant atskleisti pamatinę atviros visuomenės sąvokos reikšmę jos kūrėjų darbuose. Pirmoji straipsnio dalis yra skirta H. Bergsono uždaros visuomenės formavimosi tyrimui, atspirties tašku pasirinkus žmogaus reakcijos į mirtį analizę. Antroji dalis atskleidžia H. Bergsono teigiamą socialinio atvirumo procesą, kurio antropologinis pamatas – instinkto konversija į intuiciją arba proto realizuojamas kontaktas su gyvybinio polėkio principu. Trečiojoje dalyje yra tiriamas K. R. Popperio uždaros ir atviros visuomenės konceptas H. Bergsono filosofijos kontekste.</p> Povilas Aleksandravičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 55 66 10.15388/Problemos.95.5 Kantiška Grocijaus kritika http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12738 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Per pastaruosius kelerius metus tapo įprasta atsigręžti į septynioliktojo amžiaus tradicinę idėją apie pirmapradę bendrą žemės nuosavybę. Hugo Grocijaus koncepcija yra viena iš dažniausiai minimų kaip filosofinė pagalba aiškinant ir remiant asmenų, turinčių ypatingų poreikių, įskaitant pabėgėlius, teises. Šiame straipsnyje teigiu, kad pirmapradės bendros žemės nuosavybės idėjos grociškoji interpretacija nėra produktyvus principas, jei norime parengti tvirtą asmenų, kuriems reikia pagalbos, teisių apsaugą. Aš rekonstruoju ir analizuoju šios idėjos vaidmenį Grocijaus privačios nuosavybės teorijoje ir pateikiu prieštaravimus jai iš Kanto perspektyvos.</p> Macarena Marey Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 67 80 10.15388/Problemos.95.6 Kodėl Kantas yra silpnasis konceptualistas http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12739 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Klausimas, ar Kantas yra konceptualistas, yra vienas gausiausiai nagrinėtų Kanto studijų klausimų pastaraisiais dešimtmečiais. Aš pristatau tris šiuose debatuose dominuojančias pozicijas (stiprųjį konceptualizmą, silpnąjį konceptualizmą ir antikonceptualizmą) ir teigiu, kad stiprusis konceptualizmas ir antikonceptualizmas yra mažiau pagrįstos Kanto filosofijos interpretacijos. Teigiu, kad pirmasis negali paaiškinti Kanto įsipareigojimų, susijusių su nekongruentiškais vaizdiniais bei gyvūnais ir kūdikiais, o antrasis – Kanto polemikos prieš Hume’ą. Straipsnio pabaigoje bandau parodyti, kad raktas į įtikinamą Kanto kaip silpnojo konceptualisto interpretaciją yra perskyra tarp kategorijų ir empirinių sąvokų.</p> Ruslanas Baranovas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 81 93 10.15388/Problemos.95.7 Absoliučioji ir santykinė pesimistinė indukcija http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/12740 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Pagal absoliučiąją pesimistinę indukciją, ankstesnės teorijos, nors ir sėkmingos, buvo atmestos, todėl dabartinės teorijos, nors ir sėkmingos, taip pat bus atmestos. O santykinė pesimistinė indukcija teigia, kad ankstesnės teorijos, nors ir pranašesnės už jų pirmtakus, buvo atmestos, todėl dabartinės teorijos, nors ir pranašesnės už ankstesnes teorijas, taip pat bus atmestos. Kai kurie pesimistai manytų, kad santykinė pesimistinė indukcija išvengia empirinio progresyvizmo. Šiame straipsnyje teigiu, kad ji turi tokį patį trūkumą kaip ir absoliučioji pesimistinė indukcija, t. y. jos prielaida yra neįtikėtina arba jos išvada, veikiausiai, neišplaukia iš jos prielaidos.</p> Seungbae Park Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-04-26 2019-04-26 95 94 104 10.15388/Problemos.95.8