Problemos http://www.zurnalai.vu.lt/problemos <p>1968 m. įkurtas recenzuojamas filosofijos žurnalas, skelbiantis akademinius straipsnius, knygų recenzijas ir akademinio gyvenimo kroniką. Registruotas Scopus nuo 2002 m., Web of Science nuo 2005 m.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> redakcija.problemos@fsf.vu.lt (Nijolė Radavičienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Wed, 16 Oct 2019 10:19:10 +0300 OJS 3.1.1.2 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14604 <p>&nbsp; &nbsp;</p> Nijolė Radavičienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14604 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14605 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Nijolė Radavičienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14605 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Kodėl etikai reikia metafizikos? http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14606 <p>Straipsnio tikslas – parodyti, kad Ronaldo Dworkino siekis atriboti etiką nuo metafizikos nėra iki galo pagrįstas ir metafizika būdinga net jo paties ginamai autonomiškos etikos pozicijai. Kritikuodamas mąstytojus, kurie siekia etiką pagrįsti jai „išoriškais“ – neutraliais, nevertybiškais – būdais, Dworkinas patį šio „išoriškumo“ etikai siekį sutapatina su metafizika ir siekia parodyti jo klaidingumą. Vis dėlto tokia siaura ir vienpusiška metafizikos samprata jo paties poziciją atveda iki vidinių prieštaravimų. Straipsniu siekiama atskleisti šiuos vidinius prieštaravimus bei parodyti, kad net etikai „vidinė“ pozicija, grindžiama veikėjo ar pirmojo asmens perspektyva, gali būti plėtojama tik drauge svarstant tokias būtent metafizines sąvokas kaip laisvė, orumas ar asmuo.</p> Aistė Noreikaitė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14606 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Pareiga pažinti save kaip empirinį individą: atsakymas Kanto moralinės savižinos problemai http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14607 <p>Mažiau dėmesio sulaukusiai Kanto savižinos pareigai iššūkį meta paties filosofo tvirtas įsitikinimas, jog žmogus savęs pažinti negali. Šiame straipsnyje ši problema išsprendžiama traktuojant savižinos pareigą kaip tokią, kur žinojimo apie save siekiama save suprantant kaip empiriniame pasaulyje pasireiškiantį žmogų. Pirmiausia teigiama, kad nors Kantas stipriai apriboja galimybę žmogui pažinti save tokį, koks jis yra, filosofas pripažįsta esant galimybę žmogui, naudojantis empirinės antropologijos metodais, pažinti save tokį, koks jis pasireiškia. Antra, straipsnyje parodoma, kad empirinė savižina yra pakankamai patikima ir netgi laikytina morališkai reikšminga remiantis Kanto moralinės antropologijos požiūriu. Sujungiant abu šiuos punktus, straipsnyje daroma išvada, jog Kanto savižinos pareiga reiškia ne daugiau negu empirinės savižinos paieškas.</p> Vivek Kumar Radhakrishnan Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14607 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Ar įmanoma R. Rorty moralės filosofija? Antifundamentizmas ir Kanto kritika http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14608 <p>Šiame straipsnyje siekiama atsakyti<strong>&nbsp;</strong>į<strong>&nbsp;</strong>pagrindinį keliamą klausimą – ar įmanoma Rorty moralės filosofija? Kokiu laipsniu įmanoma vertinti ją kaip autentišką teoriją? Ieškant atsakymo pasitelkiama Rorty kritika Kantui ir kantininkams, kaip vienas pagrindinių šiuolaikinės moralės filosofijos atsparos taškų, kuris lemia laikyseną moralės sritį grindžiančiais klausimais bei numato atitinkamą vietą diskurse. Straipsnyje teigiama, kad, nepaisant to, jog Rorty sistematizuotai nepateikia detalios moralės koncepcijos, ji laikytina įmanoma kaip fragmentuota atskirų teorinių nuostatų visuma, kurios viena sudedamųjų dalių yra agento atvirumas moralinės tapatybės pasirinkimui. Kartu kritiškai užklausime ir paties Rorty poziciją – išlaikydamas įtarumą moralės pažinimo šaltinių atžvilgiu, jis išlaiko nepakankamą distanciją su vienu iš savo paties moralės pažinimo šaltinių – istorine raida.</p> Agnė Alijauskaitė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14608 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Kas yra antikinis politinis mąstymas? http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14609 <p>Šis straipsnis nagrinėja VIII–IV a. pr. Kr. antikinio politinio mąstymo diskursus. Šio periodo autorių, svarsčiusių apie politinius klausimus, analizė rodo, kad antikinį politinį mąstymą galima skirstyti į tris diskursus: politinę mintį, politinę teoriją ir politinę filosofiją. Straipsnio tikslas&nbsp;– apibrėžti trijų diskursų savitumus, juos iliustruojant konkrečiais istoriniais pavyzdžiais, rodančiais minėtų diskursų santykį su graikų politinėmis patirtimis ir atskleidžiančiais, kaip vyko politinės minties transformacija į teoriją ir filosofiją.</p> Vilius Bartninkas Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14609 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Politikos mokslo romantizmas http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14610 <p>Straipsnio tikslas – įrodyti moderniojo politikos mokslo ir romantizmo ryšį. Tai daroma remiantis Carlo Schmitto politinio romantizmo samprata. Siūloma praplėsti šio autoriaus požiūrį. Schmittas nepastebėjo&nbsp;<em>causa&nbsp;</em>sąvoka grindžiamo mokslinio ir&nbsp;<em>occasio&nbsp;</em>sąvoka grindžiamo romantiškojo mąstymo panašumo. Politikos mokslininkų požiūris į tikrovę grindžiamas ta pačia nuostata, kaip ir romantizmo tradicijai artimas ir su ja susietas modernusis menas. Politikos mokslininkų tyrinėjimus pirmiausia valdo nepolitinis požiūris į tikrovę ir kūrybos originalumo siekis.</p> Alvydas Jokubaitis Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14610 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Subjektas ir tikrovė: etinės A. Badiou filosofijos implikacijos http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14611 <p>&nbsp;Šiame straipsnyje gilinamasi į Alaino Badiou filosofijoje plėtojamas etines sampratas. Kodėl šiuolaikiniame materializme iškyla tiesos, ištikimybės ir subjekto kūrimo problema? Keliama hipotezė, kad atsakymas į šį klausimą slypi ne filosofijoje, bet psichoanalizėje&nbsp;– varos mechanizme. Be to, keliama hipotezė, kad Badiou kuriama etika neatsiejama nuo Jacques’o Lacano sukurtų simbolinės ir Tikrovės plotmės koncepcijų. Keliamas klausimas, ar Lacano aptariamame varos mechanizme neslypi etiniai pasirinkimai, kurie Badiou postuluojamo kovingo subjekto laikyseną veikia stipriau nei socialiniai ar galios santykiai?</p> Kasparas Pocius Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14611 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 Greimo semiotika: tarp struktūralizmo ir fenomenologijos http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14612 <p>&nbsp;Greimo semiotika pasižymi vidiniu dvilypumu. Tai yra vidinė įtampa tarp struktūralizmo ir fenomenologijos. Straipsnio tikslas – atskleisti struktūralizmo ir fenomenologijos santykį semiotikoje. Struktūralizmas ir fenomenologija skirtingai supranta subjekto vaidmenį kuriant ir suvokiant reikšmes. Ankstyvasis Greimas reikšmių sistemas suprato per lingvistikos prizmę ir eliminavo iš kalbos diskursyvinės sistemos patį sakantį subjektą. Vėlyvojo Greimo požiūris į subjektą kito ir jis sutapo su kasdieninės patirties subjektu, kuris dalyvauja pasirenkant ir kuriant reikšmes. Greimo semiotika suartėjo su fenomenologija, bet tik dalinai. Kūno ir juslinės patirties samprata Greimo semiotikoje yra konstruojama iš objektyvistinio mokslo pozicijų. Kūnas ir juslinė percepcija yra suprantami kaip tarpininkai tarp vidinio ir išorinio pasaulių.</p> Dalius Jonkus Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14612 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300 F. Brentano ir K. Twardowskis: jų įtakos pėdsakai šiuolaikinių Ukrainos mokslininkų darbuose http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14613 <p>Straipsnio autorius apžvelgia Franzo Brentano psichognozijos (aprašomosios psichologijos) ypatumus „pamatinių“ arba „analitinių“ tiesų, taip pat ir Brentano moksliniuose bei filosofiniuose tyrimuose taikytų metodologinių prieigų požiūriu. Įvertinama Brentano įtaka jo buvusiam mokiniui Kasimirui Twardowskiui, sutikusiam su pagrindiniais jo metodologinės programos teiginiais. Autorius pabrėžia, kad Brentano ir Twardowskio palikimas turi būti tiriamas siekiant suprasti mokslinės arba analitinės filosofijos kilmę; ypač svarbu tirti Brentano ir Twardowskio ryšį „pamatinių tiesų“ bei „analitinių tiesų“ sąvokų kontekste. Brentano pabrėžia, kad „pamatinės tiesos“ gali būti nustatytos remiantis „psichognozija“, arba „grynąja psichologija“. Twardowskio požiūriu, filosofinių tyrimų pagrindas yra psichologija, kadangi ji padeda suprasti, kaip susiformuoja sąvokos ir sprendiniai. Šis straipsnis taip pat atsižvelgia į ukrainiečių mokslininkų Boryso Dombrowskio ir Yanosho Sanotskio pastangas tiriant Brentano ir Twardowskio palikimą: įvertinama Brentano sprendinio teorijos recepcija Dombrowskio darbuose ir Brentano psichologizmo problema Sanotskio tyrimuose.</p> Ihor Karivets Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/14613 Wed, 16 Oct 2019 00:00:00 +0300