Straipsnyje pristatomas fenomenologinis tyrimas, kurio tikslas yra aprašyti superviziją iš egzistencinės-fenomenologinės perspektyvos, išskiriant jos būdingus bruožus. Tyrimas remiasi dvylikos tyrimo dalyvių patirčių aprašymais iš supervizuojamo terapeuto ir iš supervizoriaus pozicijų. Rezultatai apibendrinti dviem apibrėžimais. Tyrimas atskleidė keturis fenomeno matmenis, trys iš jų sutampa iš abiejų tyrimo dalyvių pozicijų: tyrimo dalyviai kaip svarbias egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristikas išskiria supervizijos proceso ypatumus, supervizoriaus buvimo būdą bei santykį tarp supervizoriaus ir supervizuojamo terapeuto. Tyrimo dalyviai, būdami supervizuojami terapeutai, kaip vieną svarbiausių egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristikų nurodo supervizoriaus buvimo būdą, o tyrimo dalyviai, būdami supervizoriaus pozicijoje, labiau pabrėžia patį supervizijos procesą. Supervizijos rezultatas, kaip jausminis pokytis, o ne mentalinio atsakymo gavimas, buvo aprašytas kaip svarbus, tačiau rečiau pasitaikantis egzistencinės-fenomenologinės supervizijos bruožas iš supervizuojamo terapeuto perspektyvos. Tyrimo dalyviai iš supervizoriaus pozicijos aprašė supervizijoje naudojamas intervencijas (lygiagrečių procesų (angl. paralell process) ir neverbalinių procesų atspindėjimą, metaforų ir vaizdinių naudojimą ir kt.) kaip svarbią, tačiau rečiau aptinkamą egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristiką.