Dviprasmės figūros yra vaizdai, kuriuos stebint ilgesnį laiką keičiasi jų suvokimas – galimos dvi (ar daugiau) jo interpretacijos. Šis fenomenas aiškinamas arba ankstyvesniais vadinamaisiais bottom-up procesais, arba aukštesnio lygio vadinamaisiais top-down procesais. Šiame straipsnyje tiriama, kaip vyksta vienu metu pateikiamų dviejų figūrų – vienos dviprasmės, kitos dviprasmės modifikuotos taip, kad viena interpretacijų yra išryškinta, suvokimas. Rezultatai parodė, kad dviejų šalia esančių nemodifikuotų dviprasmių figūrų suvokiamos interpretacijos keičiasi kartu, o viena interpretacijų dominuoja tiek pagal trukmę, tiek pagal dažnį. Figūros modifikavimas dažniausiai sumažindavo priešingos nei išryškinta interpretacijos suvokimą. Stipriausias efektas buvo stebint Bugelskio piešinį žmogus-žiurkė, mažiausias – Rubino piešinį vaza-veidai. Dažnesnį ir ilgesnį išryškintos interpretacijos suvokimą galbūt maskavo faktas, kad figūros modifikavimas dažnais atvejais padidindavo skirtingų interpretacijų suvokimą vienu metu, kai viena figūra suvokiama vienokia prasme, kita – kitokia. Rezultatai gali būti aiškinami tuo, kad tiek bottom-up, tiek top-down procesai turi įtakos dviprasmių figūrų suvokimui.