Pozityvios raidos indikatorių, vertintų naudojant internetinę apklausą ir spausdintus klausimynus, palyginimas paauglių imtyje
Internetinių klausimynų naudojimas tampa vis populiaresnė duomenų rinkimo priemonė, nes taip mažinamos tyrimo sąnaudos, tyrėjai gali susisiekti su sunkiau pasiekiamais tiriamaisiais. Tai labai patogu atliekant tęstinius, ypač jaunimo raidos, tyrimus, nes, baigę mokyklą, daug mokinių keičia savo gyvenamąją vietą, kai kurie jų išvyksta į užsienį. Tačiau internetinių apklausų taikymas, be minėtų pranašumų, turi ir trūkumų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, rezultatų, gautų taikant internetinius ir spausdintus klausimynus, derinimas, ir klausimyno formos poveikis tyrimui naudojamų skalių psichometriniams rodikliams. Šio tyrimo tikslas – nustatyti internetinės apklausos metodo tinkamumą paauglių psichologinėms charakteristikoms vertinti naudojant apklausą internetu ir palyginti dviejų klausimyno administravimo formų – elektroninės ir spausdintos – įtaką pozityvios jaunimo raidos rodikliams tęstiniame pozityvios jaunimo raidos tyrime. Tyrimo metu 1 030 dalyvių (17–19 metų), 505 berniukai ir 525 mergaitės, užpildė spausdintus klausimynus mokyklose, 132 (28 berniukai ir 104 mergaitės) užpildė tik internetinį klausimyno variantą, o 47 (15 berniukų ir 32 mergaitės) užpildė abi klausimyno versijas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog paaugliai, apklausti internetinės apklausos būdu, nurodė mažiau socialiai pageidaujamo elgesio, bet apskritai internetinis apklausos būdas neturėjo poveikio pozityvios jaunimo raidos indikatorių vidurkiams, palyginti su tradiciniais, spausdintais, klausimynais. Internetinių klausimynų skalių vidinis suderinamumas, lyginant jį su spausdintų klausimynų skalių vidiniu suderinamumu, buvo geresnis arba panašus ir pozityvios raidos rodikliai, įvertinti abejomis klausimyno versijomis, buvo stipriai tarpusavyje susiję. Nerasta lyties ir klausimyno tipo sąveikos efekto, susijusio su paauglių pozityvios raidos vertinimu. Straipsnyje aptariami ir tyrimo ribotumai.