Vaikystė išskiriama kaip reikšmingas amžiaus tarpsnis aplinkosauginėms nuostatoms ir aplinką tausojančiam elgesiui formuotis. Pradinis mokyklinis amžius pasižymi svarbiais kognityviniais pokyčiais ir besiplečiančiu socialiniu vaiko pasauliu, taip pat didele tėvų įtaka. Šiuo tyrimu siekta ištirti aplinkosauginių vaiko nuostatų ir atliekų rūšiavimo elgesio sąsajas pradiniame mokykliniame amžiuje bei įvertinti mokyklos ir tėvų vaidmenį prognozuojant šias vaikų nuostatas ir elgesį. Tyrime dalyvavo 116 mokinių, kurių amžius 8–11 metų, taip pat vienas iš jų tėvų ir vaikų klasių auklėtojos. Individualių struktūruotų interviu metu vaikai atsakė į klausimus apie tai, kaip jie rūšiuoja, ir klausimus apie aplinkosaugines savo nuostatas – afektinę ir kognityviąją. Tėvai pateikė atsakymus apie savo atliekamą rūšiavimo elgesį, žodinį šio elgesio modeliavimą šeimoje, taikomus paskatinimus, kai vaikas rūšiuoja, ir aplinkosaugines nuostatas, o klasių auklėtojos – informaciją apie atliekų rūšiavimą mokykloje, kurioje vaikas mokosi. Vaiko elgesiui prognozuoti buvo sudaryti struktūrinių lygčių modeliai su skirtingais nepriklausomais kintamaisiais: rūšiavimu mokyklose, tėvų veiksniais ir kartu mokyklos bei tėvų veiksniais. Rezultatai atskleidė, kad aplinkosauginės vaikų nuostatos ir rūšiavimo elgesys nebuvo susiję reikšmingais tarpusavio ryšiais. Moksleivių elgesį nuspėjo tik atitinkamas tėvų elgesys, o rūšiavimas mokyklose prognozavo kognityviąją vaikų nuostatą. Remiantis gautais rezultatais, būtų galima kreipti dėmesį į praktinį aplinkosauginį švietimą ir ugdymo procese labiau orientuotis į moksleivių afektinę nuostatą.