Vis daugėjant paauglių psichinių sutrikimų, kartu esant ribotoms investicijoms ir paslaugų prieinamumui, kyla susidomėjimas mokinių psichologine gerove. Atliktas tyrimas siekia užpildyti šios imties psichologinės gerovės tyrimų trūkumą ir praplečia supratimą, kokie yra Lietuvos vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai veiksniai. Buvo ištirti Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių psichologinės gerovės matmenys (savęs priėmimas, gyvenimo tikslas, aplinkos kontrolė, asmeninis augimas, teigiami santykiai su kitais, autonomija) ir, apklausus 655 aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių Lietuvos mokinius iš 21 bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklos, naudojant daugialypę tiesinę regresiją nustatyta, kad vyresnių klasių mokinių psichologinė gerovė nepriklauso nuo šeimos sudėties, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo popamokinėje veikloje. Griežtos išvados dėl lyties, amžiaus, ekonominių išteklių ir psichologinės gerovės nepriklausomybės daryti negalima. Vaikinų aplinkos kontrolės, gyvenimo tikslo ir savęs priėmimo matmenų įverčiai didesni už merginų, 18 m. mokinių asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo įverčiai didesni už jaunesnių, o mokinių iš tėvų gaunamos pajamos smulkioms išlaidoms nebuvo susijusios su šiais dviem psichologinės gerovės matmenimis. Sėkmingesnis mokymasis reikšmingai prognozavo didesnius autonomijos, asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo skalių įverčius. Asmenybės kintamieji stipriau nei sociodemografiniai prognozavo mokinių psichologinę gerovę. Ekstraversija susijusi su didesne psichologine gerove, sąmoningumas – su didesniais aplinkos kontrolės ir gyvenimo tikslo matmenų įverčiais. Emocinis stabilumas susijęs su aplinkos kontrolės, teigiamų santykių su kitais ir savęs priėmimo matmenimis. Neurotiškumas nesusijęs su autonomijos ir gyvenimo tikslo matmenimis. Internalumas prognozuoja didesnę psichologinę gerovę. Vis dėlto šiame tyrime analizuoti sociodemografiniai ir asmenybės prognostiniai kintamieji paaiškina tik nedidelę dalį psichologinės gerovės matmenų dispersijos. Tai reiškia, kad ateities tyrimuose reikia ieškoti kitų prognostinių kintamųjų, kurie paaiškintų likusią didesnę dispersijos dalį.