Wechslerio trumposios intelekto skalės faktorių analizė: Lietuvos ir JAV standartizacinių imčių bei skirtingų amžiaus grupių palyginimas
Vertinant asmens pažintinius gebėjimus svarbu nustatyti ir jo bendrą kognityvių gebėjimų lygį, ir skirtingų pažintinių gebėjimų – kalbinių ir percepcinių – išsivystymo tolygumą. Lietuvoje neseniai standartizuota Wechslerio trumpoji intelekto skalė (WASI) pateikia tris intelektą aprašančius rodiklius: Bendrą IQ, Verbalinį IQ ir Neverbalinį IQ. Svarbu nustatyti, ar šis trumpas testas, sudarytas tik iš keturių subtestų, gali suteikti patikimos informacijos apie du specifiškesnius intelekto konstruktus: verbalinius ir neverbalinius intelektinius gebėjimus. Tyrimo tikslas: nustatyti, ar WASI matuojama intelekto struktūra stabili skirtingose kultūrose ir amžiaus grupėse. Rezultatai: tiriamosios faktorių analizės atliktos remiantis visos WASI standartizacinės imties (N = 539; amžius nuo 6 iki 89 m.) ir šešių amžiaus grupių duomenimis; taikytas principinių ašių metodas su promaksiniu sukiniu, nustatyti du faktoriai. Visų analizių metu išskirti Verbalinio supratingumo (sudarytas iš Žodyno ir Panašumų subtestų) ir Percepcinės organizacijos (sudarytas iš Kubelių kompozicijos ir Matricų subtestų) faktoriai. Pagal sutapimo koeficientus šis faktorių sprendimas pastovus skirtingose – Lietuvos ir JAV – kultūrose ir amžiaus grupėse. Patvirtinamoji faktorių analizė atskleidė, kad Lietuvos 6–11 m. tiriamųjų duomenis geriau paaiškina vieno faktoriaus, o 12–89 m. – dviejų faktorių modelis. Išvados: lietuviška Wechslerio trumposios intelekto skalės versija nustatyta dviejų faktorių struktūra yra tokia pati kaip amerikiečių imtyje ir suaugusiųjų imtyje yra stabili skirtingose kultūrose. Nuo 12 iki 89 metų intelekto struktūrą tiriant Wechslerio trumpąja intelekto skale, ją geriausiai aprašo du – verbalinių ir neverbalinių gebėjimų – faktoriai, o 6–11 m. amžiaus grupėje prasmingesnė vieno – bendrųjų intelekto gebėjimų – faktoriaus interpretacija.