Vidutiniškai penktadalis moterų po gimdymo patiria įvairių psichologinių ir emocinių sunkumų, o tai savo ruožtu neigiamai veikia pačios moters savijautą, vaiko raidą bei santykius su vaiku ir šeima. Iki šiol nebuvo prieita prie vienodos nuomonės, kokie rizikos veiksniai reikšmingai nulemia moters depresiškumą laikotarpiu po gimdymo. Tyrėjų išvadose apie demografinių veiksnių, socialinės paramos, gimdymo ypatumų, patiriamo streso, emocinės ir fizinės būsenos bei kitų kintamųjų sąsajas su moters depresiškumu laikotarpiu po gimdymo yra prieštaravimų. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokie demografiniai, socialiniai, psichologiniai ir sveikatos veiksniai reikšmingai prognozuotų moters depresiškumą laikotarpiu po gimdymo. Tyrimas yra prospektyvus ir ilgalaikis – tiriamosios apklaustos nėštumo metu, pirmą mėnesį ir pusė metų po gimdymo. Tyrime analizuojami 66 savanoriškai sutikusių dalyvauti visuose trijuose tyrimo etapuose moterų duomenys. Tyrimo rezultatai, apskaičiuoti taikant struktūrinių lygčių modeliavimo metodą, leidžia teigti, kad vienintelis moters depresiškumą laikotarpiu po gimdymo prognozuojantis veiksnys, turintis tiesioginę reikšmę, yra moters depresiškumo vertinimas nėštumo metu. Taip pat daugiau depresijos simptomų laikotarpiu po gimdymo turi moterys, kurios prasčiau vertina savo pasiruošimą motinystei, jaučia stipresnį nerimą dėl gimdymo, mažiau patenkintos savo santykių su vyru kokybe, patyrė daugiau stresą keliančių gyvenimo įvykių ar laukiasi pirmo vaiko, tačiau prognostinis šių veiksnių ir moters depresiškumo laikotarpiu po gimdymo ryšys yra netiesioginis, o pasireiškia šių veiksnių įtaka depresiškumui nėštumo metu.