Straipsnyje aptariamas psichoterapinės grupės modelis (vadinamas egzistencinio patyrimo grupe), kurį autorius porą paskutinių dešimtmečių plėtoja naudodamasis egzistencine paradigma. Jis remiasi egzistencine kaip būties pasaulyje samprata. Psichoterapijos procese grupėje orientuojamasi į du svarbiausius dalykus. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimo
sunkumai tyrinėjami universalių egzistencinių duotybių plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimas; įprasminimo poreikis; laiko susietumas. Straipsnyje taip pat aptariami universalūs egzistencinio patyrimo grupės tikslai, svarbiausi funkcionavimo bruožai ir darbo būdai. Aptariama ir terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis.
Egzistencinio patyrimo grupėje terapinių pokyčių siekiama nuolat kreipiant dalyvius į sąmoningą žmogaus būties sąlygų refleksiją. Svarbiausiais laikomi savęs ir gyvenimo supratimo pokyčiai.