Spalvinės informacijos apdorojimas regos sistemoje pereina keletą stadijų. Primatų spalvinė rega priklauso nuo trijų fotoreceptorių, kūgelių, kurie tiria matomą šviesą ir siunčia signalus kitai, oponentinių ląstelių stadijai. Šioje stadijoje nustatomi chromatiniai slenksčiai ir atliekamas paviršiaus spalvų suvienodinimas keičiantis apšvietai. Sugebėjimas skirti spalvinį toną absoliutaus slenksčio lygiu atskleidžia trečią, spalvų oponentiškumo, stadiją, kurioje apibūdinamos spalvų kategorijos, dar vadinamos unikaliomis spalvomis. Ši stadija jau reikalauja indėlio iš smegeninių spalvos analizės centrų (V4-komplekso, temporalinės-okcipitalinės žievės). Šio darbo tikslas: pristatyti pagrindinius eksperimentus, iliustruojančius oponentinių ląstelių ir unikalių spalvų indėlį į pirminį spalvinės regos lygį (pirma ir antra stadijos), ir aptarti, kokią įtaką visai regos sistemos struktūrai turės atskirų spalvos apdorojimo stadijų pažeidimas.
Buvo atlikti dviejų tipų eksperimentai:
• Asimetrinis spalvų sulyginimas, kai pateikiamas 2° stimulas centrinėje regos dalyje, apsuptas 20° arba 120° foninės aplinkos.
• Spalvų sulyginimas centrinėje ir periferinėje regos lauko dalyje, nutolusioje 18° nuo centrinės dalies.
Nustatyta, kad padidinant regimąjį lauką nuo 20° iki 120° ir adaptacijos laikui esant ne trumpesniam kaip 60 s, labai pagerėja spalvų konstantiškumas. O tai reiškia, kad spalvoms suvokti reikia informacijos iš viso regos lauko (panoraminė rega), ir šiai informacijai rinkti naudojamas tiek erdvinis, tiek laikinis integravimas. Panoraminės spalvinės informacijos apdorojimo hipotezę patvirtina ir tas faktas, kad, atliekant spalvų sulyginimą centrinėje ir periferinėje regos lauko dalyje, stabilios periferinės spalvos sutampa su unikaliomis spalvomis. Taigi, tikrasis spalvų suvokimas nebus vien paprastas receptorių signalų integravimas erdvėje ir laike, bet greičiau remsis keturiomis bazinėmis spalvomis ir jų maišymu visoje spalvų erdvėje. Be kita ko, dar turėtų būti tam tikra neuronų jautrumo ir selektyvumo spalvoms pusiausvyra. Todėl tikėtina, kad susiformuoja prisitaikantys neuroniniai ansambliai, kurie gali tiksliai nustatyti absoliučią spalvą ir turi mažą jautrumą spalvos skirtumams, arba gali tiksliai nustatyti spalvos skirtumą, bet tada apytiksliai nustatoma absoliuti spalva.