Straipsnyje analizuojama motinų įsitraukimo į mokymosi negalę turinčių vaikų mokyklinę veiklą problema: laipsnis, pobūdis, veiksniai. Aptariami įvairūs požiūriai, nagrinėjantys įvairių šeimos veiksnių reikšmę motinų įsitraukimui į vaiko mokymąsi.
Tyrimas buvo skirtas įvertinti mokymosi negalių turinčių vaikų motinų įsitraukimo į vaiko mokymąsi pobūdį, laipsnį ir sąveiką su šeimos ypatumais - šeimos statusu, motinos išsilavinimu, stresiniais šeimos gyvenimo įvykiais, motinos lūkesčiais ir jausmais vaikui. Eksperimentinę grupę sudarė 92-jų mokymosi negalių turinčių vaikų šeimos, kontrolinę - 90-ies vidutiniškai besimokančių vaikų šeimos.
Tyrimo duomenys rodo, jog mokymosi negalių turinčių vaikų motinos, palyginti su vidutiniškai besimokan čių vaikų motinomis, labiau įsitraukia į vaiko mokymąsi, bet skiriasi įsitraukimo pobūdis: jos dažniau negatyviai kontroliuoja namų darbų atlikimą (p < 0,05), suteikia paramą ruošiant namų darbus (p < 0,001) ir paskatina vaiką (p < 0,05), tačiau reikšmingai nesiskyrė motinos pokalbių su vaiku dažnumas mokymosi negalių turinčių ir vidutiniškai besimokančių vaikų grupėse. Motinos teigiami jausmai vaikui ir aukštas vaiko atitikimas jos lūkesčius reikšmingai koreliavo su paskatinimu, pokalbiais su vaiku apie mokymąsi bei bendru įsitraukimo į vaiko mokymąsi indeksu, o neigiami motinos jausmai vaikui, nepasitenkinimas savimi kaip motina ir menkas vaiko atitikimas motinos lūkesčius - su negatyvia namų darbų atlikimo kontrole. Negatyvi namų darbų atlikimo kontrolė reikšmingai koreliavo ir su stresiniais šeimos gyvenimo įvykiais.