Mūsų tyrimo tikslas buvo: ištirti, ar yra ryšys tarp skirtingą aplinkos kontrolės suvokimo laipsnį turinčių žmonių bei pasirenkamų, jų suvokimu, efektyviausių organizacijos probleminių situacijų įveikos strategijų. Naudojome Įveikos klausimyną (Carver, Sheier, 1989), su kurio pagalba tiriamuosius suskirstėme į dvi grupes: manantys, kad gali kontroliuoti aplinką (stipri aplinkos kontrolė) ir manantys, kad negali kontroliuoti aplinkos (silpna aplinkos kontrolė). Tiriamiesiems pateikėme organizacijos probleminių situacijų bei šešias kiekvienos iš jų įveikimo strategijas. Tiriamieji turėjo suteikti prioritetus kiekvienai strategijai pagal tai, kaip tokioje situacijoje elgtųsi patys.
Gauti rezultatai, kad subjektyvi aplinkos kontrolė bei su ja susijęs elgesys stresinėse situacijose yra perkeliamas į organizacijos problemų įveikimo strategijų pasirinkimą, kurios suvokiamos kaip efektyviausios, tai yra darbuotojai, manantys, kad gali kontroliuoti aplinką, renkasi į problemą sutelktas organizacijos problemų įveikimo strategijas, o darbuotojai, manantys, kad negali aplinkos kontroliuoti, renkasi į emocijas sutelktas organizacijos problemų įveikimo strategijas.