Vaikų psichologinio atsparumo tyrimų gausa paskatino mus atlikti metaanalizę, apibendrinančią iki 2010 m. atliktų empirinių studijų rezultatus. Iki šiol nėra vienodo teorinio supratimo apie veiksnius, nulemiančius netinkamą elgesį patyrusių vaikų sėkmingą psichologinį prisitaikymą ir praktinių to įrodymų. Tyrimo klausimais siekta išsiaiškinti, kokie kintamieji – individualios vaiko savybės, tarpasmeniniai saitai ar bendruomenės kontekstas – labiausiai siejami su psichologinio atsparumo išraiška iki šiol atliktuose tyrimuose. Empirinių studijų, nagrinėjusių 19 300 vaikų psichologinį atsparumą, rezultatus apibendrinome programine įranga (Comprehensive Meta-Analysis V. 2), papildomai taikydami psichometrinės metaanalizės kriterijus. Kodavome šešis vaiko ir jo aplinkos kintamuosius, svarbius psichologinio atsparumo išraiškai. Metaanalizė išryškino, kad visų kintamųjų efektų dydžiai yra maži, tik individualaus konteksto kintamieji kiek stipriau susiję su psichologinio atsparumo išraiška. Išsami anksčiau atliktų studijų apžvalga mums leidžia manyti, kad iki šiol atliktų tyrimų metodologija neatspindi dinaminės psichologinio atsparumo esmės. Ankstyvosios vaikų psichologinės raidos tyrimams nuolat kyla uždavinys rasti takoskyrą tarp amžiaus tarpsniui būdingo sėkmingo funkcionavimo ir psichologinio atsparumo patyrus netinkamą elgesį. Iki 2010 m. atliktų vaiko psichologinio atsparumo tyrimų aiškinamąją galią riboja nepakankamas dėmesys bendrajam vaiko raidos kontekstui.