Klausimų eiliškumo efektai vertinant tvarios elgsenos socialines normas: lyčių skirtumai
Tvari elgsena yra svarbi ir populiarėjanti tyrimų kryptis, tačiau klausimų eiliškumo efektai, galintys pasireikšti vertinant privalomąsias ir apsakomąsias tvarios elgsenos normas, nėra ištirti. Dar mažiau dėmesio kreipiama į lyčių skirtumus, kurie galbūt egzistuoja pasireiškiant klausimų eiliškumo efektams. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti klausimų eiliškumo efektus ir jų pasireiškimo skirtumus tarp lyčių, vertinant privalomąsias ir apsakomąsias tvarios elgsenos socialines normas. Tyrimo tikslais buvo sudaryti trys klausimynai po 16 teiginių. Pusė teiginių buvo skirti privalomosioms, pusė – apsakomosioms socialinėms normoms. Klausimynai skyrėsi tik klausimų pateikimo eiliškumu. Tyrime dalyvavo 296 inžinerijos, menų bei socialinių mokslų studentai iš įvairių Lietuvos universitetų. Tyrimo dalyviai buvo vienodai pasiskirstę pagal lytį, jų amžiaus vidurkis – 20 metų (SD = 1,5). Dalyvių buvo prašoma užpildyti klausimynus per paskaitas. Kiekvienas dalyvis atsitiktinai gavo vieną iš trijų galimų klausimyno variantų. Rezultatai parodė, jog privalomųjų ir apsakomųjų socialinių normų vertinimai priklausė nuo klausimų eiliškumo. Parengus tyrimo dalyvius teiginiais apie vienokio pobūdžio socialines normas, kitokio pobūdžio socialinių normų vertinimai pakito. Teiginius pateikus atsitiktine tvarka, parengtis nebuvo neutralizuota; šiuo atveju abiejų rūšių socialinės normos buvo iškeltos į sąmonę ir jų įverčiai nesiskyrė nuo veikiant parengčiai gautų įverčių. Tolesnė analizė atskleidė, kad eiliškumo efektai pasireiškė tik moterų imtyje. Rekomenduojame teiginius, skirtus privalomosioms ir apsakomosioms socialinėms normoms, pateikti atsitiktine tvarka. Norint įvertinti tik vienos rūšies socialines normas, rekomenduojame į klausimyną įtraukti ir kitos rūšies socialines normas vertinančius teiginius, siekiant gauti rezultatus, tinkančius lyginti su kitais tyrimais.