Palyginimas užima svarbią vietą gamtos ir visuomenės vystymosi objektyviųjų dėsnių pažinimo procese. Marksizmo-leninizmo klasikai jį plačiai naudojo analizuojant visuomenės raidos dėsningumus. Geografijos moksle palyginimas taip pat plačiai naudojamas norint nustatyti gamtos vystymosi dėsnius. Reorganizuojant mokyklas ir siekiant aktyviai padėti moksleiviams įsisavinti mokymo medžiagą bei sutvirtinti jų žinias didelę reikšmę turi palyginimai, kurie skatina mokinių mąstymą ir leidžia išvengti formalizmo mokantis. Nepaisant to, palyginimo naudojimo mokymosi procese klausimas yra mažai ištirtas. Šiame straipsnyje autoriai nagrinėja kai kuriuos palyginimų panaudojimo dėstant fizinės geografijos mokyklos kursą klausimus. Anot straipsnio autorių, reikia atskirti sugretinimo ir palyginimo sąvokas. Sugretinimą autoriai supranta kaip paprastą teritorijų ir kitų geografijos objektų priešpastatymą vieną kitam be gilesnės jų analizės. Tuo tarpu palyginimą autoriai apibrėžia kaip tokį priešpastatymą, kuris yra lydimas gilia reiškinių ir objektų analize. Ši analizė gali būti atliekama pagal tokį planą: a) panašumų išaiškinimas, b) skirtumų išaiškinimas, c) šiuos panašumus ir skirtumus sąlygojančių priežasčių išaiškinimas. Palyginimus ir sugretinimus autoriai skirsto į paprastuosius ir sudėtinguosius. Prie pirmųjų priskiriami: skaitmeniniai, vaizdiniai ir literatūriniai sugretinimai; prie antrųjų – komponentiniai ir kompleksiniai palyginimai. Skaitmeniniai sugretinimai rodo skaičiais išreikštą sugretinamų teritorijų arba objektų santykį. Vaizdiniai sugretinimai trumpa vaizdine forma atspindi tiriamųjų objektų esmę. Literatūriniai sugretinimai trumpa literatūrine forma atskleidžia geografiniams reiškiniams būdingus bruožus. Komponentiniu palyginimu vadiname tokį, kai lyginama pagal gamtinės aplinkos komponentus (reljefą, klimatą, dirvožemį, augmeniją). Kompleksinis palyginimas atliekamas atsižvelgiant į visą lyginamų teritorijų arba objektų fizinių -geografinių sąlygų kompleksą. Straipsnyje yra apžvelgiami palyginimų panaudojimo geografijos pamokose būdai šnekamojoje mokytojo kalboje, naudojant vaizdines priemones ir atliekant praktinius darbus. Be to, nagrinėjamas palyginimų panaudojimas atskirose struktūrinėse pamokos dalyse: kartojant ir apklausiant, dėstant naują medžiagą, skiriant namų darbus. Straipsnio pabaigoje pateikiami trumpi apibendrinimai ir išvados. 1. Palyginimo panaudojimas leidžia: a) Geriau išaiškinti iki šiol mokiniams nežinomus gamtos reiškinius; b) ugdyti mokinių geografinį mąstymą; c) sujungti atskirus mokyklinio geografijos kurso skyrius; d) vystyti mokytojo ir mokinių kūrybinę iniciatyvą. 2. Palyginimai naudojami siekiant: a) suformuoti mokiniams geografines sąvokas; b) išryškinti geografinius ryšius ir dėsningumus; c) išaiškinti gamtinės aplinkos ir visuomenės vystymosi procesus; d) apibendrinti ir susisteminti išmoktą medžiagą; e) ugdyti jaunimo komunistinį auklėjimą. 3. Palyginamojo metodo naudojimas pamokose vysto mokinių materialistinę pasaulėžiūrą ir dialektinį mąstymą. 4. Palyginimas aktyvina mokomąjį procesą ir padeda sąmoningai įsisavinti mokomąją medžiagą, dėl to jis turi būti plačiau naudojamas mokykloje geografijos pamokose.