Vienokie ar kitokie motyvai, būdami svarbiausiu stimulu įvairiapusėje žmogaus veikloje, didelį vaidmenį vaidina ir mokantis mokykloje. Tarybinių psichologų tyrimai parodė, jog bendrojo lavinimo mokyklose mokinio mokymąsi stimuliuoja dvejopi motyvai - tiesiogiai skatinamieji bei netiesioginiai-prasminiai; vienų ar kitų motyvų turinį iš esmės sudaro mokinio stengimasis pasiruošti gyvenimui ir užimti atitinkamą vietą socialistinėje visuomenėje, taip pat ir domėjimasis vienu ar kitu mokomuoju dalyku. Mūsų tyrimai parodė, jog darbo jaunimo mokyklų mokiniai mokymosi motyvais daugeliu atvejų skiriasi nuo masinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Pagrindinis dalykas, formuojantis darbo jaunimo mokyklos mokinių mokymosi motyvus, yra jų kasdieninis darbas įvairiose liaudies ūkio šakose. Darbo rezultate tiek tiesiogiai skatinantieji, tiek ir netiesioginiai-prasminiai darbo jaunimo mokyklos mokinių mokymosi motyvai savo turiniu yra platesni, palyginus su masinės mokyklos mokinių mokymosi motyvais. Jeigu masinės mokyklos mokiniai žinių reikalingumą dažniausiai supranta kaip sąlygą savo ateičiai užtikrinti, tai darbo jaunimo mokyklos mokiniai šią būtinybę mato jau šiandien, savo kasdieniniame darbe. Daugelis šio tipo mokyklų mokinių siekia žinių todėl, jog supranta, kad tai yra vienintelė sąlyga, norint įvaldyti sudėtingą šiandieninę techniką bei technologinius procesus. Vadinasi, be tų motyvų, kurie yra bendri abiejų tipų mokyklų mokiniams, svarbiausi darbo jaunimo mokyklų mokinių motyvai yra supratimas, jog žinios reikalingos sėkmingam darbui. Mūsų nuomone, čia ir yra pagrindinis darbo jaunimo mokyklos mokinių mokymo motyvų skirtumas nuo masinės bendrojo lavinimo mokyklos mokinių. Tačiau, tiriant darbo jaunimo mokyklų mokinių mokymosi motyvus, pastebėta tam tikro įvairumo. Galima išskirti tokias mokinių grupes: a) dirbantys mokiniai iš esmės jau yra apsisprendę dėl savo vietos gyvenime ir turi vienokį ar kitokį tikslą. Šių mokinių mokymosi motyvų turinio esmę sudaro tai, kad žinios jiems yra būtinos jų tiesioginiame darbe ir užsibrėžtam tikslui pasiekti; b) mokiniai, kuriems žinios būtinos tolesniam mokymuisi. Skirtingai nuo pirmosios grupės mokinių, pastarieji nejaučia tos didžiulės darbo įtakos, tiesiogiai skatinančios mokymosi motyvus. šią grupę daugiausia sudaro mokiniai, kurie ateina į darbo jaunimo mokyklą, norėdami kartu įsigyti ir darbo stažą, reikalingą, stojant į aukštąją mokyklą; c) mokiniai, sudarą palyginti nedidelę grupę, kurie neturi aiškiai išreikštų mokymosi motyvų.