Šiame straipsnyje nagrinėjami kai kurie vaizduotės ypatumai viduriniame mokykliniame amžiuje. Remiantis V – VII klasių mokinių kūrybinių rašto užduočių, surinktų natūralaus eksperimento pagalba, medžiaga, atskleidžiama paauglių vaizduotės priklausomybė nuo bendrų šio periodo raidos ypatumų. Vaizduotės veikla didžiąja dalimi sutelkta ties „neįprasto įvykio“ sukūrimu, kuriame aktyviai dalyvauja ir pats kūrinio autorius. Medžiaga rodo, kad paaugliai, skirtingai nei jaunesnieji mokiniai, geba ne tik atkurti duotą tekstą, bet ir atsiremdami į duotą situaciją, geba operuoti savo vaizdine patirtimi. Jie dažnai sukuria dinamiškus, gyvus, papuoštus betarpiškais išgyvenimais, sintetinius vaizdinius. Tai kalba apie pakankamą psichinį potencialą kūrybinės vaizduotės raidai paauglystės laikotarpiu. Analizuojant kūrybinius rašinius taip pat nustatyta, kad paauglių vaizduotė nepakankamai išvystyta. Schematiškumo pasireiškimas, vienpusiški siužetai, nemokėjimas sujungti atskirų vaizdinių į bendrą sintetinį vaizdinį. Šia linkme nepakankamai veikia gimtosios kalbos ir literatūros programa aštuonmetei mokyklai, o taip pat mokytojai nepanaudoja visų progų ugdyti vaizduotę kūrybinių rašto darbų pagalba.