Skatinamojo kalbinio bendravimo metu skatintojas siekia tam tikro skatinamojo veiksmo. Kaip priemonę, skatintojas panaudoja tam tikrą visuomenėje priimtą kalbinių priemonių (leksinių, gramatinių, sintaksinių, intonacinių) visumą, t. y. panaudoja vieną iš egzistuojančių duotoje kalboje paskatinimų (įsakymą, komandą, prašymą, patarimą ir pan.). Vieno ar kito paskatinimo panaudojimas priklauso nuo eilės bendravimo sąlygų. Viena•iš šių sąlygų - prognozuojama skatinamojo reakcija į konkretų kalbinį poveikį. Skatinamojo reakcija priklauso nuo eilės faktorių, iš kurių trumpai apžvelgiami: l) motyvacija, įjungimas veiksmo, kurį skatinamasis turi atlikti, į veiklą, kuriai charakteringas tam tikras motyvas; 2) prieštaravimas (arba jo nebuvimas) tarp to, kas reikalinga duotam veiksmui atlikti, ir to, ką skatinamasis gali (įvertinimas skatinamojo požiūriu); 3) sutapimas pateikiamo paskatinimo su prognozuojamu prasminiu, kalbiniu, fizinės išraiškos ir suvokimo savybių požiūriu. Galimų skatinamojo reakcijų į kalbinį poveikį pavadinimai gali būti rasti kalbinėje (skyrium imant, leksinėje) medžiagoje, nes kalba atspindi visą visuomeninį-istorinį tam tikro kalbinio kolektyvo patyrimą. Visuma galimų skatinamojo reakcijų pavadinimų hipotetiškai gali būti klasifikuota pagal skatinamojo pasipriešinimo veiksmo vykdymui laipsnį į keturias grupes (nepaklusimo, susilaikymo, paklusimo ir iniciatyvos reiškimo). Pakitimo laipsnis skatinamojo reakcijoje, turįs įtakos skatinančiojo veiksmui, turi būti nustatytas eksperimento pagalba.