Straipsnio autorius, naudodamas IV klasės mokinių stebėjimo pamokose, pokalbių ir rašto darbų analizės metodus, turėjo tikslą nustatyti kai kuriuos darbo su pradinių klasių vaikais darbų pamokose planavimo proceso psichologinius ypatumus. Mokiniai eksperimentinėse pamokose turėjo padaryti uždarą vežimėlį iš trafaretų, naudodamiesi tokio pat vežimėlio modeliu. Po trumpo instruktažo mokiniai turėjo individualiai, prieš pradėdami dirbti, aprašyti, pagal kokį planą, kokiu nuoseklumu jie dirbs. Gauti duomenys parodė, kad uždavinio sprendimas prasideda nuo analizės, kaip taisyklė, atliktos „viduje“ ir paskubomis. Nustatyta, kad tokia paskubomis atlikta analizė neigiamai veikia patį uždavinio sprendimą. Stengdamiesi kaip galima greičiau pradėti darbą, mokiniai paviršutiniškai suvokdavo ir nepakankamai dėmesingai apžiūrėdavo modelį. Iš pradžių daugeliui vaikų atrodė, kad jie žino, kaip reikia dirbti. Tačiau, pradėję dirbti, greitai suprasdavo, kad sėkmingai atlikti užduotį jie negali. Tai rodo, jog šio eksperimento metu mokiniai dar neturėjo diferencijuoto atskirų daikto dalių suvokimo ir aiškaus atskirų operacijų atlikimo nuoseklumo vaizdo. Nustatyta, kad būdingas skubėjimas reiškiasi siekyje kaip galima greičiau pamatyti savo darbo rezultatus. Todėl mokinys dirba skubėdamas, neskirdamas reikšmės kai kurioms operacijoms ir nekreipdamas dėmesio į reikalavimus dirbti tiksliai ir nuosekliai. Dažnai tokiais atvejais rezultatai būna nepatenkinami. Nesugebėjimas planuoti savo veiksmus ir pritaikyti juos prie sąmoningai iškelto tikslo trukdo tokiems mokiniams ateityje susidoroti su sudėtingesnėmis darbinėmis užduotimis. Mokinių raštiškų darbo planų analizė rodo, kad jie, kaip taisyklė, išvardina tik atskiras operacijas (ir tai ne visada teisingai). Veiksmų visuma planuose dažniausiai išreškiama dviem loginiais ryšiais: konjunkcija ir disjunkcija. Nė vienam darbe nerasta darbinių veiksmų pagrindimo. Šie faktai rodo, kad mokiniai duoto eksperimento sąlygomis dažnai išskiria neesminius daikto požymius ir pradiniuose etapuose dar aiškiai neįsivaizduoja galutinio savo veiklos rezultato. Tyrimo medžiagos pagrindu autorius pateikia konkrečias pedagogines rekomendacijas, kaip galima būtų pagerinti darbo pamokų vedimo metodiką.