Dž . Džakobso metodika tyrėme regimosios (raidės, skiemenys, skaitmenys) ir girdimosios (skaitmenys) trumpalaikės atminties (TA) apimtį, jos genetinę determinaciją, ryšį su amžiumi ir kitais kintamaisiais. Vidutinė TA apimtis lygi 8 (žodžiai) .6,6 (raidės), 6,4 ( skiemenys ) ir 6,7 (visų trijų rūšių medžiaga) , o girdimosios - 5 - 6 elementams. Pateiktos preliminarios regimosios TA apimties normos studentų populiacijai. 9-25 metų amžiaus tarpsnyje TA apimtis didėja linijiškai. Koreliacijos tarp amžiaus ir girdimosios TA apimties koeficientas lygus 0,47 (182 tiriamųjų ). Nerasta TA apimties lyties skirtumų. Dvynių metodu nepavyko nustatyti genetinių faktorių įtakos. Smegenų kraujotakos sutrikimo lokalizacija specifiškai veikia TA apimtį: po kairiojo pusrutulio kraujotakos sutrikimų susiaurėja verbalinės TA apimtis, o dešiniojo pusrutulio - TA geometrinėms figūroms apimtis. TA apimtis silpnai koreliuoja arba visai nekoreliuoja su daugeliu tirtų kitų kognityvinių funkcijų (dėmesio savybėmis, skaitymo efektyvumo rodikliais ir t. t.). Nekoreliuoja ji netgi su tiesioginio ir atidėto atgaminimo apimtimi. Nepaisant pakankamo Džekobso metodikos patikimumo (nustatyto pakartotiniu tyrimu), abejonių kelia jos validumas. Šia metodika gauti duomenys turi būti vertinami atsargiai, nes veikia, matyt, su mneminėmis strategijomis susiję veiksniai. Kitaip tariant, pamatuota TA apimtis gali būti ne tik atminties talpumo, bet ir nekontroliuojamų, priklausančių nuo stimulinės situacijos, veiksnių funkcija.