Psichologijos mokslas Lietuvoje atsirado feodalizmo laikais. Pirmieji su juo susipažino Lietuvos bajorų sūnūs, kurie studijavo centrinės ir vakarinės Europos universitetuose XIV-XVI amžiuose. Psichologijos mokslo pradžia Lietuvoje yra stipriai susijusi su 1570 m. įsteigta Vilniaus Kolegija. Nuo 1571 m. čia buvo dėstoma scholastinė filosofija. Psichologija nebuvo atskira filosofijos šaka. Traktatas „Apie sielą” buvo dėstomas kaip atskiras fizikos kursas. Pirmą kartą per paskaitas Aristotelio darbai apie psichologiją buvo pristatyti 1574 m. Škotas Ioannes Hay, filosofijos profesorius, tapo pirmuoju psichologijos dėstytoju. Iki šių dienų išlikusios 26 spausdintos tezės apie psichologiją, kurias disputų metu naudojo Vilniaus Kolegijos studentai. 1579 kolegija buvo reorganizuota į Vilniaus Universitetą. Pirmos išlikusios psichologijos paskaitos, dėstytos Vilniaus Universitete siekia 1615-1616 metus. Pirmoje XVII amžiaus pusėje psichologija nebuvo dėstoma kaip teorinis mokslas. Dėstytojai ieškojo materialaus psichologinių procesų pagrindo, atsižvelgdami į požiūrį tokių renesanso mokslininkų kaip A. Vesalius, J. Fernelius, G. Rondelet, G. Fabricius, G. Fracastoro. Psichologiniai konceptai buvo analizuoti Italijos renesanso atstovų - I. Zabarella, G. Cardano, F. Piccolamini, P. Pomponacci bei G. Pereira.