Straipsnyje analizuojama padėtis Lietuvos TSR mokyklose gamtos apsaugos srityje. remiantis 9 mokyklų, esančių skirtingose respublikos vietose, VII klasių mokinių žiniomis ir praktine veikla. Aprašoma, kaip 50 mokyklų buvo organizuojamos įvairios masinės priemonės, padedančios ugdyti meilę gamtai. Medžiaga buvo rinkta anketiniu būdu 1963-1964 metais. Straipsnio tikslas - padėti biologijos mokytojams geriau perteikti gamtos apsaugos žinias mokiniams. Medžiagos analizė parodė, kad mokinių žinios iš gamtos apsaugos yra blogos. Tik 19,8% mokinių atsakė teisingai, o 30% visiškai neatsakė. Paaiškėjo, kad blogiausiai mokiniai žino Lietuvos natūraliosios floros globotinius ir įstatymų saugomus retus augalus: netiksliai atsakė arba visai neatsakė 96,7 % . Blogai mokiniai žino reaklimatizacijos pavyzdžius - neatsakė 72 % , apie rezervatus neatsakė 70, 1 % . Neleistinai daug mokinių - 44,9% - nežino apie apsauginių miško juostų reikšmę. Vadinasi, pamoka, kaip pagrindinė mokymo forma, dar labai blogai panaudojama gamtos apsaugos žinioms perteikti. Praktiškai mokiniai masiškiausiai dalyvauja, globojant gyvūniją - 92,5 % , taip pat sodinant medelius - 84%. Blogiausiai dalyvauja, kovojant prieš augalų ligas ir kenkėjus - 5,9 % , konkursuose gražiausiam darželiui- 15%, skardžių apželdinime - 16 % . Paaiškėjo, kad tiek praktinė veikla, tiek žinios yra daug geresnės apie gyvūniją, negu apie augmeniją. Todėl labai svarbu atkreipti į tai rimtą dėmesį. Iš viso to, kas pasakyta, galima padaryti išvadą, kad mokytojai neturi pakankamo pasiruošimo gamtos apsaugos klausimais, o tai atsiliepia mokinių žinių kokybei. Praktinė veikla dažniausiai yra individualaus pobūdžio. Norint padėtį pagerinti, biologijos mokytojas turi panaudoti pamoką, kaip pagrindinę formą žinioms perteikti ir organizuoti visapusiškai mokinių praktinei veiklai, saugant ir turtinant gamtą.