http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/issue/feed Psichologija 2019-04-10T19:46:46+03:00 Gintautas Valickas gintautas.valickas@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>1962 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas (<em>Psichologija</em> – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12326 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-04-10T19:46:29+03:00 Psichologija T. 85 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-11T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12328 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-04-10T19:46:27+03:00 Psichologija T. 58 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-11T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12336 Naujienos 2019-04-10T19:46:25+03:00 Psichologija T. 58 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-11T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12337 Mūsų recenzentai 2019-04-10T19:46:23+03:00 Psichologija T. 58 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-11T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12329 Psichologijos institucionalizacija Lietuvoje: žvilgsnis iš valstybės 100-mečio perspektyvos 2019-04-10T19:46:46+03:00 Albinas Bagdonas albinas.bagdonas@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama psichologijos institucionalizacijos – jos diegimo ir virtimo tiek visateisiu mokslu, tiek reglamentuojama profesija – raida Lietuvos Respublikos pastarųjų 100 metų istorijos kontekste. Psichologijos institucionalizacijos procesas analizuojamas pagal 10 profesijai (ir mokslui) svarbiausių kriterijų: 1) socialinis užsakymas (profesijos poreikis); 2) profesijos reglamentavimas; 3) profesinės veiklos teisinis pagrindas ir psichologo teisės bei pareigos; 4) visuomenės pasitikėjimas ir autoritetas; 5) profesinės kompetencijos kontrolė; 6) tyrimai ir vieta mokslo bei praktikos klasifikacijose; 7) profesijos mokymas; 8) profesinė ir mokslinė komunikacija; 9) vertybės ir etika; 10) profesinis susireguliavimas (asociacijos). Bendra išvada tokia: nors psichologijos, kaip ir daugelio kitų mokslų, raidos pradžia Lietuvoje vėlavo, pastarųjų trijų dešimtmečių psichologijos institucionalizacijos procesas buvo toks spartus, kad atsilikimo nebeliko faktiškai pagal visus profesijos kriterijus. Psichologija tapo indigenizuota profesija – susieta su šalies kultūra profesionalų moksline ir praktine veikla. Šio mokslo raida glaudžiai susijusi su Lietuvos modernios tautinės valstybės raida. Lietuvos pastarojo šimtmečio raidos etapai – tai ir psichologijos institucionalizacijos etapai. Straipsnio pabaigoje aptariami svarbesni Lietuvos psichologijos bruožai.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12330 Piešimo testo kūrybiškam mąstymui (TCT-DP) psichometrinės charakteristikos 8–10 metų lietuvių vaikų imčiai 2019-04-10T19:46:44+03:00 Sigita Girdzijauskienė sigita.girdzijauskiene@fsf.vu.lt Dalia Nasvytienė dalia.nasvytiene@fsf.vu.lt Dovilė Butkienė dovile.butkiene@fsf.vu.lt Gražina Gintilienė grazina.gintiliene@fsf.vu.lt Kęstutis Dragūnevičius kestutis.dragunevicius@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama, ar Piešimo testas kūrybiškam mąstymui (TCT-DP) tiksliai, stabiliai ir pagrįstai įvertina 8–10 metų lietuvių vaikų kūrybinį potencialą. Šiuo metu Lietuvoje nėra tokio amžiaus vaikų kūrybiškumą vertinančio testo. Moksliniai tyrimai rodo, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikams gali būti būdinga specifiška kūrybinio potencialo raida. Tyrime dalyvavo 497 pradinių, 2–4, klasių mokiniai; imtis sudaryta taikant kvotinę atranką, atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį ir mokyklos vietą. Visi vaikai įvertinti TCT-DP A ir B formomis; 63 atsitiktinai atrinkti vaikai įvertinti Wechslerio intelekto skale vaikams (WISC-IIILT) turint tikslą patikrinti diskriminantinį validumą. Rezultatai atskleidė, kad reikšmingai skiriasi 8 ir 10 metų vaikų kūrybinis potencialas, mergaičių ir berniukų rezultatai panašūs. Keliais būdais įvertinus testo patikimumą, išryškėjo, kad abiejų testo formų vertintojų suderintumas yra labai geras, kategorijų vertinimo sistema tiksli, minimaliai pakankamas bendro A ir B formų suminio įverčio stabilumas, nepakankamas A ir B formų vidinis suderintumas. Abi testo formos vienodai diferencijuoja vaikų kūrybiškumo lygį. Gauti rezultatai patvirtina TCT-DP konstrukto validumą. Tiriamoji faktorių analizė išryškino, kad 8–10 metų lietuvių vaikų kūrybiškumo potencialą geriausiai apibūdina trys faktoriai – originalumo, adaptyvumo bei pasirengimo rizikuoti.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12331 Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas 2019-04-10T19:46:40+03:00 Neringa Grigutytė neringa.grigutyte@fsf.vu.lt Saulė Raižienė saule.raiziene@fsf.vu.lt Vilmantė Pakalniškienė vilmante.pakalniskiene@fsf.vu.lt Robertas Povilaitis robertas.povilaitis@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Interneto pasiekiamumas ir interneto paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir kitose šalyse nuolat didėja. Vaikai ir paaugliai naudotis internetu gali nuolat ir būdami bet kurioje vietoje, o tai susiję su didesne galimybe patirti tam tikras grėsmes. 2010 m. atliktame tyrime „ES vaikai internete II“ buvo nustatyta, kad Lietuvos vaikams trūksta saugaus naudojimosi internetu įgūdžių, o tėvams – žinių bei gebėjimų užtikrinti saugų vaikų naudojimąsi internetu. Kyla klausimas, ar, pasikeitus technologijoms, jų spartai, keičiasi vaikų veikla internete ir jos dažnumas; kaip kinta vaikų patiriamos grėsmės, rizikos supratimas ir tėvų įsitraukimas užtikrinant saugų savo vaikų naudojimąsi internetu pasikeitus laikams. Tyrimo metu 2018 m. apklausta 1 012 vaikų nuo 9 iki 17 metų ir vienas iš jų tėvų. Šie duomenys palyginti su 2010 m. apklausos rezultatais, kai buvo apklausti 1 004 internetu besinaudojantys 9–16 metų vaikai ir vienas iš jų tėvų. Rezultatai atskleidė, kad 2018 m. vaikai ir jų tėvai praleidžia daugiau laiko internete. Vaikai prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja internetą įvairioms veikloms atlikti, dažniau naudojasi socialiniais tinklais. 2018 m. vaikai mažiau dalijasi savo asmenine informacija, mažiau bendrauja su nepažįstamais asmenimis, tačiau yra dažniau užgauliojami, turi didesnį priėjimą prie seksualinio turinio informacijos, palyginti su 2010 m. Šiais metais tėvai rečiau būna su vaiku viename kambaryje šiam naudojantis internetu, tačiau dažniau kalba su vaikais, skatina juos savarankiškai tyrinėti ir stebi vaikų veiklą internete.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12332 Kūrybiškumo ir pasaulinio / nacionalinio identiteto ryšiai: lyginamasis Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų studentų tyrimas 2019-04-10T19:46:38+03:00 Viktoria Tidikis viktoria.tidikis@nau.edu Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė dovile.petkeviciute-barysiene@fsf.vu.lt Dana Donohue dana.donohue@nau.edu Lauryna Rakickienė lauryna.lunicevaite@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12333 Galimybės keisti klaidingus įsitikinimus dėl seksualinio priekabiavimo Lietuvos studentų imtyje 2019-04-10T19:46:35+03:00 Monika Čeponytė monika.ceponyte@vdu.lt Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kristina.zardeckaite-matulaitiene@vdu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Tyrimu siekiama įvertinti vienkartinio užsiėmimo seksualinio priekabiavimo tema veiksmingumą mažinant studentų klaidingus įsitikinimus dėl seksualinio priekabiavimo ir teigiamas nuostatas dėl seksualinio priekabiavimo, skatinti geresnį seksualinio priekabiavimo situacijų atpažinimą, taip siekiant spręsti seksualinio priekabiavimo problemą studentų grupėje. Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingus požiūrio į seksualinį priekabiavimą, seksualinio priekabiavimo mitų išreikštumo bei seksualinio priekabiavimo situacijų vertinimo skirtumus prieš dalyvaujant užsiėmime ir po jo. Studentai, dalyvavę užsiėmime, pasižymėjo mažiau išreikštomis teigiamomis nuostatomis dėl seksualinio priekabiavimo ir rečiau seksualinį priekabiavimą laikė romantinių santykių dalimi. Be to, šie studentai visas seksualinio priekabiavimo situacijas vertino kaip labiau atspindinčias seksualinį priekabiavimą, seksualiniam priekabiavimui dažniau priskyrė ir tas situacijas, kuriose auka yra vyras. Vis dėlto duomenų analizė taip pat parodė, kad dalyvavę užsiėmime studentai dažniau buvo linkę atsakomybę už seksualinį priekabiavimą priskirti moterims nei prieš dalyvaudami užsiėmime.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12334 Homoseksualumo atsiskleidimą aprašančių straipsnių komentarų turinio analizė 2019-04-10T19:46:33+03:00 Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kristina.zardeckaite-matulaitiene@vdu.lt Viktorija Gaidytė viktorija.gaidyte@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Viešai demonstruojamas neigiamas visuomenės požiūris į homoseksualius asmenis ir jų seksualinės orientacijos atskleidimą neigiamai veikia tokių asmenų socialinį ir asmeninį gyvenimą. Lietuvoje neaptikta straipsnyje aprašomo homoseksualios seksualinės orientacijos atskleidimo atvejo komentarų turinio analizė.</p> <p>Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti ir aprašyti komentarų, kuriais atsiliepiama į homoseksualumo atskleidimo žinią pristatančius straipsnius, turinį. Siekiama atskleisti komentaruose vyraujančias nuostatas, emocines reakcijas į homoseksualių žmonių atsiskleidimą, vyraujantį diskriminuojantį bei atsiskleidimą priimantį elgesį.</p> <p>Atliktà 380 komentarų, surinktų lrytas.lt ir delfi.lt internetiniuose dienraščiuose, turinio analizė. Įvertinus jų turinį, tyrimui naudojami 156 interpretuotini komentarai. Nustatyta, kad komentatoriai dažniausiai demonstruoja neigiamas nuostatas dėl homoseksualių asmenų seksualinės orientacijos atskleidimo. Jie linkę manyti, kad homoseksualumas yra nenatūralus, kad tai – iškrypimas, kad homoseksualūs asmenys neturėtų atskleisti savo seksualinės orientacijos. Komentaruose taip pat vyrauja tokios neigiamos emocijos kaip pasišlykštėjimas ar pyktis ir dažniausiai pasireiškia homofobinės patyčios (įžeidžiančios replikos, homofobiniai pajuokavimai bei prasivardžiavimai). Taip pat išsiaiškinta, kad dažniau išreiškiama neigiama nuostata homoseksualių moterų vaikų auginimo tema ir pykčio emocija. Teigiama emocija, jog homoseksualai yra tokie pat normalūs kaip ir heteroseksualieji, yra dažnesnė reaguojant į homoseksualių vyrų nei homoseksualių moterų atsiskleidimą.</p> <p>Šio tyrimo rezultatai rodo, kad vyrauja neigiamos nuostatos dėl homoseksualių asmenų ir jų viešo atsiskleidimo.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press