http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/issue/feed Psichologija 2019-07-18T19:36:56+03:00 Gintautas Valickas gintautas.valickas@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>1962 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas (<em>Psichologija</em> – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/13341 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-07-18T19:36:56+03:00 Gintautas Valickas psichol.redkolegija@fsf.vu.lt 2019-07-17T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/13343 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-07-17T19:36:37+03:00 Gintautas Valickas psichol.redkolegija@fsf.vu.lt 2019-07-17T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/13344 Darbo reikalavimai, ištekliai ir proaktyvus elgesys darbe: įsitraukimo į darbą ir streso vaidmuo 2019-07-17T19:36:36+03:00 Marija Miselytė marija.miselyte@gmail.com Dalia Bagdžiūnienė dalia.bagdziuniene@fsf.vu.lt Violeta Jakutė v.klimanova@gmail.com <p>Proaktyvūs darbuotojai – svarbi šiuolaikinėse organizacijose, kurios funkcionuoja konkurencingomis ir nuolat kintančiomis verslo sąlygomis, socialinio kapitalo dalis. Todėl aktualu nagrinėti darbo ir asmenines charakteristikas, kurios stiprina darbuotojų proaktyvų elgesį (PE). Straipsnyje pristatomas tyrimas apima proaktyvaus elgesio (Parker &amp; Collins, 2010) ir darbo reikalavimų bei išteklių (Schaufeli &amp; Bakker, 2004) teorines koncepcijas. Tikslas&nbsp;– išnagrinėti darbo reikalavimų (darbo tempo, emocinio ir protinio krūvio) ir išteklių (autonomijos ir grįžtamojo ryšio), įsitraukimo į darbą ir streso sąsajas su darbuotojų PE tipais bei įsitraukimo į darbą ir streso vaidmenį kuriant darbo charakteristikų ir PE tipų sąsajas. Anketinėje apklausoje internetu dalyvavo&nbsp;<span class="char-style-override-4">386 darbuotojai (148 vyrai ir 238&nbsp;moterys, amžiaus vidurkis 34,8 metų). Rezultatai: strateginį PE teigiamai prognozuoja autonomija ir grįžtamasis ryšys, užduočių atlikimo – autonomija ir emocinis krūvis, o asmens ir aplinkos dermės elgesį numato grįžtamasis ryšys. Įsitraukimas į darbą yra tarpinis kintamasis (mediatorius) atskiroms darbo charakteristikoms numatant PE tipus, o darbe patiriamas stresas su PE nėra susijęs. Nustatyta tiesioginė arba per įsitraukimą į darbą autonomijos ir grįžtamojo ryšio reikšmė darbuotojų PE išryškina praktinio rezultatų pritaikymo galimybes žmogiškųjų išteklių valdymo ir vadovavimo srityse.</span></p> 2019-07-17T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/13345 Hipotetinio vadovo tamsiosios triados bruožų poveikis transformacinio vadovavimo vertinimui 2019-07-17T19:36:36+03:00 Aurelija Stelmokienė aurelija.stelmokiene@vdu.lt Tadas Vadvilavičius tadas.vadvilavicius@vdu.lt <p>Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų (-ių) tamsiosios triados bruožų poveikį transformacinio vadovavimo vertinimui. Kvazieksperimente dalyvavo 157 asmenys (31 vyras ir 126 moterys), kurie vertino scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų (-ių) transformacinį vadovavimą ir pildė klausimyną apie savo tamsiosios triados bruožų išreikštumą (SD3). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad silpnu tamsiosios triados bruožų išreikštumu pasižymintys hipotetiniai (scenarijuose aprašyti) vadovai buvo vertinami kaip dažniau taikantys transformacinį vadovavimą, o stipriu<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;išreikštumu pasižymintys – kaip rečiau. Vis dėlto&nbsp;</span>hipotetinių vadovų transformacinio vadovavimo vertinimai nesiskyrė nei pagal vertintojo, nei pagal vertinamojo lytį. Vertintojo tamsiosios triados bruožų išreikštumas taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas kintamasis scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų transformacinio vadovavimo vertinimo prognostiniame modelyje.</p> 2019-07-17T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/13346 Darbuotojų profesinio saviveiksmingumo, struktūrinio įgalinimo ir įsitraukimo į darbą sąsajos 2019-07-17T19:36:35+03:00 Irena Žukauskaitė irena.zukauskaite@fsf.vu.lt Dalia Bagdžiūnienė dalia.bagdziuniene@fsf.vu.lt Rita Rekašiūtė Balsienė rita.rekasiute.b@gmail.com <p><span xml:lang="ar-SA">Šiuol</span><span xml:lang="en-US">aikinių organizacijų konkurencinis pranašumas labiau priklauso ne nuo technologijų ar materialinių išteklių, o nuo darbuotojų, kurie yra kompetentingi, energingi, įsitraukę į darbą ir pasirengę&nbsp;</span><span xml:lang="ar-SA">į jį&nbsp;</span><span xml:lang="en-US">investuoti žinias, įgūdžius, patirtį. Organizacijos turi ne tik įdarbinti talentus, bet ir juos įkvėpti bei sukurti sąlygas, kuriomis jie atsiskleidžia ir turi profesinio augimo perspektyv</span><span xml:lang="ar-SA">ų</span><span xml:lang="en-US">. Straipsnyje nagrinėjamas darbuotojų profesinio saviveiksmingumo reiškinys, integruojant Bandura (1982; 1989) socialinę kognityvinę, Kanter (1979) įgalinimo teorijas ir Schaufeli ir Bakker (2004) įsitraukimo į darbą koncepciją. Tyrimo tikslas – išnagrinėti darbuotoj</span><span xml:lang="ar-SA">ų profesinio saviveiksmingumo, struktūrinio įgalinimo ir įsitraukimo į darbą sąsajas.&nbsp;</span><span xml:lang="en-US">Tyrime dalyvavo 1 636 vienos viešojo sektoriaus organizacijos darbuotojai, tyrimo metodas – anketinė apklausa. Naudotos profesinio saviveiksmingumo, struktūrinio įgalinimo ir įsitraukimo į darbą vertinimo priemonės. Rezultatai: visi struktūrinio įgalinimo d</span><span xml:lang="ar-SA">ėmenys&nbsp;</span><span xml:lang="en-US">tiesiogiai prognozuoja profesinį saviveiksmingumą, didesnis saviveiksmingumas numato didesnį įsitraukimą į darbą. Formali galia numato įsitraukimą į darbą tiesiogiai, neformali galia veikia tik per tarpinį kintamąjį – profesinį saviveiksmingumą, o prieigos prie informacijos, galimybių, išteklių ryš</span><span xml:lang="ar-SA">į</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;su įsitraukimu į darbą profesinis saviveiksmingumas veikia kaip dalinis tarpinis kintamasis.&nbsp;</span><span xml:lang="ar-SA">Š</span><span xml:lang="en-US">ie įgalinimo būdai numato įsitraukimą į darbą iš dalies tiesiogiai ir iš dalies – per profesinį saviveiksmingumą. Tyrime patvirtinta profesinio saviveiksmingumo reikšmė organizacinės makroaplinkos veiksnių ryšiams su darbuotojų įsitraukimu į darbą. Straipsnyje aptariamos ir praktinio pritaikymo galimybės.</span></p> 2019-07-17T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/13347 Slaugytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su įsitraukimu į darbą ir perdegimu 2019-07-17T19:36:34+03:00 Arūnas Žiedelis arunas.ziedelis@fsf.vu.lt <p class="ISSN-abst-virsus">Skirtingi darbo reikalavimai ir ištekliai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, o jų poveikis yra dažniau kumuliatyvus nei būdingas konkretiems veiksniams. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje aprašomame tyrime bandyta palyginti konkrečių darbo aplinkos veiksnių ir iš jų išvestų suminių darbo reikalavimų ir išteklių rodiklių reikšmę, prognozuojant slaugytojų įsitraukimą į darbą ir perdegimą.</p> <p class="ISSN-abst-vidus para-style-override-2">Dviejų etapų tyrime (ΔT = 8 mėnesiai) dalyvavo 211 slaugytojų. Pirmame etape tyrimo dalyvių buvo prašoma užpildyti Išplėstinę slaugytojų streso skalę ir Darbo dizaino klausimyną. Jie leido įvertinti svarbiausius darbo aplinkos veiksnius. Antrame etape dalyviai pildė Utrechto įsitraukimo į darbą skalę ir Kopenhagos perdegimo klausimyną.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Tiriamoji faktorių analizė atskleidė, kad slaugytojų darbo aplinkoje galima išskirti du aukštesnio lygmens faktorius, apimančius atitinkamai darbo reikalavimus ir išteklius, o jais remiantis išvesti agreguoti rodikliai prognozuoja įsitraukimą į darbą ir perdegimą iš esmės taip pat kaip ir specifiniai veiksniai. Straipsnyje aptariamos gautų rezultatų praktinės implikacijos.</p> 2019-07-17T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/13348 Klinikinė neuropsichologija: tikrovė Vakarų šalyse ir galimybė Lietuvoje 2019-07-17T19:36:34+03:00 Ramunė Grambaitė ramune.grambaite@ntnu.no Linas Bieliauskas linas@umich.edu Evelina Grušauskienė evelina.grusauskiene@fc.lsmuni.lt Albinas Bagdonas albinas.bagdonas@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojama klinikinės neuropsichologijos (KNPs) raida, dabarties situacija Vakarų šalyse bei galimybės diegti ir plėtoti šią psichologijos specializaciją Lietuvoje. Neuropsichologo darbo užduotys apima neuropsichologinį įvertinimą ir klinikinę intervenciją (veikmę). Sveikatos priežiūros srityje dirbantys klinikiniai neuropsichologai yra specialistai, kurie teikia paslaugas įvairaus amžiaus pacientams, turintiems pažinimo bei elgesio&nbsp;/ emocinių sutrikimų, kurių galima etiologija yra raidos sutrikimai, neurologinės ir psichinės ligos. KNPs specialistai reikalingi neurologijos, psichiatrijos klinikose, psichinės sveikatos priežiūros ir reabilitacijos centruose, vaikų psichologinio įvertinimo ir ugdymo įstaigose.&nbsp;<span class="char-style-override-4">KNPs specializacijos modeliai Europoje bei Šiaurės Amerikoje panašūs savo turiniu ir reikalavimais, keliamais mokymui ir praktikai, tačiau daugumoje Europos šalių neuropsichologijos specializacija yra klinikinis praktinis išsilavinimas, o ne akademinis laipsnis kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. KNPs specializacijos trukmė Europos šalyse skiriasi, tačiau daugumoje jų specialisto lavinimasis gali būti pradedamas tik įgijus magistro laipsnį. Klinikinių neuropsichologų specialybės reguliavimas Europos sveikatos sistemoje taip pat skiriasi. Vienose šalyse ši specialybė yra visiškai teisiškai reguliuojama, o kitose visai nereguliuojama. Prieš pradedant gilesnę psichologijos specializaciją, beveik visose Vakarų šalyse yra privaloma turėti psichologo, galinčio dirbti sveikatos srityje, licenciją. Remiantis Skandinavijos šalių patirtimi, galima tikėtis, kad ir Lietuvoje, įdiegus psichologų praktinės veiklos licencijavimo&nbsp;</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="ar-SA">įstatymą</span><span class="char-style-override-4">, būtų lengviau planuoti specializacijos studijas. Kol kas Lietuvoje psichologijos specializacija įgyjama magistrantūros studijų metu, t. y. specializacijos magistro diplomas atstoja ir licenciją, ir būtinybę giliau specializuotis. Tačiau ši Lietuvoje vyraujanti tradicija nedera su&nbsp;</span><em class="char-style-override-4">EuroPsy</em><span class="char-style-override-4">&nbsp;diplomo politika: baigus&nbsp;</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="ar-SA">šešerių</span><span class="char-style-override-4">&nbsp;metų trukmės studijas gaunamas psichologijos magistro diplomas, o jau dirbant specializuojamasi dar kelerius metus (klausomi specializacijos kursai, atliekama supervizuojama praktika)</span><span class="char-style-override-5">.</span><span class="char-style-override-4">&nbsp;KNPs specializacijos modelis turėtų atitikti tarptautinius besivystančios neuropsichologijos standartus. Vakarų šalyse dominuoja požiūris, kad klinikinės ir sveikatos psichologijos žinios yra svarbi KNPs specializacijos dalis ir ši kompetencija yra įtraukta į specializa</span><span class="char-style-override-4">cijos programas. Ta</span><span class="char-style-override-4">igi, norint užtikrinti pakankamą kompetencijos lygį, dvejų metų magistrantūros pakopos klinikinės neuropsichologijos studijų Lietuvoje gali nepakakti, nebent šios studijos būtų derinamos su nustatytos trukmės supervizuojama neuropsichologine praktika. JAV reikalaujamas daktaro laipsnis neuropsichologijos praktikai pagal susiklosčiusią tradiciją Europoje beveik netaikomas. Lietuvoje tokios tradicijos, turint omenyje kitas psichologijos specializacijas, taip pat</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="ar-SA">&nbsp;nėra, vadinasi</span><span class="char-style-override-4">, daktaro laipsnis nėra būtinas ir KNPs specializacijai. Kaip ir Vakarų Europos šalyse, supervizuojama KNPs praktika turėtų būti privaloma KNPs specializacijos dalis.</span></p> 2019-07-17T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12326 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-04-10T19:46:29+03:00 Psichologija T. 85 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-11T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12328 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-04-10T19:46:27+03:00 Psichologija T. 58 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-11T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12336 Naujienos 2019-04-10T19:46:25+03:00 Psichologija T. 58 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-11T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press