Psichologija http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija <p>1962 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas (<em>Psichologija</em> – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press lt-LT Psichologija 1392-0359 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12326 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Psichologija T. 85 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-01-11 2019-01-11 58 1 6 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12328 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Psichologija T. 58 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-01-11 2019-01-11 58 138 148 Naujienos http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12336 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Psichologija T. 58 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-01-11 2019-01-11 58 135 136 Mūsų recenzentai http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12337 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Psichologija T. 58 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-01-11 2019-01-11 58 137 137 Psichologijos institucionalizacija Lietuvoje: žvilgsnis iš valstybės 100-mečio perspektyvos http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12329 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama psichologijos institucionalizacijos – jos diegimo ir virtimo tiek visateisiu mokslu, tiek reglamentuojama profesija – raida Lietuvos Respublikos pastarųjų 100 metų istorijos kontekste. Psichologijos institucionalizacijos procesas analizuojamas pagal 10 profesijai (ir mokslui) svarbiausių kriterijų: 1) socialinis užsakymas (profesijos poreikis); 2) profesijos reglamentavimas; 3) profesinės veiklos teisinis pagrindas ir psichologo teisės bei pareigos; 4) visuomenės pasitikėjimas ir autoritetas; 5) profesinės kompetencijos kontrolė; 6) tyrimai ir vieta mokslo bei praktikos klasifikacijose; 7) profesijos mokymas; 8) profesinė ir mokslinė komunikacija; 9) vertybės ir etika; 10) profesinis susireguliavimas (asociacijos). Bendra išvada tokia: nors psichologijos, kaip ir daugelio kitų mokslų, raidos pradžia Lietuvoje vėlavo, pastarųjų trijų dešimtmečių psichologijos institucionalizacijos procesas buvo toks spartus, kad atsilikimo nebeliko faktiškai pagal visus profesijos kriterijus. Psichologija tapo indigenizuota profesija – susieta su šalies kultūra profesionalų moksline ir praktine veikla. Šio mokslo raida glaudžiai susijusi su Lietuvos modernios tautinės valstybės raida. Lietuvos pastarojo šimtmečio raidos etapai – tai ir psichologijos institucionalizacijos etapai. Straipsnio pabaigoje aptariami svarbesni Lietuvos psichologijos bruožai.</p> Albinas Bagdonas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-28 2018-12-28 58 7 37 10.15388/Psichol.2018.1 Piešimo testo kūrybiškam mąstymui (TCT-DP) psichometrinės charakteristikos 8–10 metų lietuvių vaikų imčiai http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12330 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama, ar Piešimo testas kūrybiškam mąstymui (TCT-DP) tiksliai, stabiliai ir pagrįstai įvertina 8–10 metų lietuvių vaikų kūrybinį potencialą. Šiuo metu Lietuvoje nėra tokio amžiaus vaikų kūrybiškumą vertinančio testo. Moksliniai tyrimai rodo, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikams gali būti būdinga specifiška kūrybinio potencialo raida. Tyrime dalyvavo 497 pradinių, 2–4, klasių mokiniai; imtis sudaryta taikant kvotinę atranką, atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį ir mokyklos vietą. Visi vaikai įvertinti TCT-DP A ir B formomis; 63 atsitiktinai atrinkti vaikai įvertinti Wechslerio intelekto skale vaikams (WISC-IIILT) turint tikslą patikrinti diskriminantinį validumą. Rezultatai atskleidė, kad reikšmingai skiriasi 8 ir 10 metų vaikų kūrybinis potencialas, mergaičių ir berniukų rezultatai panašūs. Keliais būdais įvertinus testo patikimumą, išryškėjo, kad abiejų testo formų vertintojų suderintumas yra labai geras, kategorijų vertinimo sistema tiksli, minimaliai pakankamas bendro A ir B formų suminio įverčio stabilumas, nepakankamas A ir B formų vidinis suderintumas. Abi testo formos vienodai diferencijuoja vaikų kūrybiškumo lygį. Gauti rezultatai patvirtina TCT-DP konstrukto validumą. Tiriamoji faktorių analizė išryškino, kad 8–10 metų lietuvių vaikų kūrybiškumo potencialą geriausiai apibūdina trys faktoriai – originalumo, adaptyvumo bei pasirengimo rizikuoti.</p> Sigita Girdzijauskienė Dalia Nasvytienė Dovilė Butkienė Gražina Gintilienė Kęstutis Dragūnevičius Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-28 2018-12-28 58 38 56 10.15388/Psichol.2018.2 Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12331 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Interneto pasiekiamumas ir interneto paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir kitose šalyse nuolat didėja. Vaikai ir paaugliai naudotis internetu gali nuolat ir būdami bet kurioje vietoje, o tai susiję su didesne galimybe patirti tam tikras grėsmes. 2010 m. atliktame tyrime „ES vaikai internete II“ buvo nustatyta, kad Lietuvos vaikams trūksta saugaus naudojimosi internetu įgūdžių, o tėvams – žinių bei gebėjimų užtikrinti saugų vaikų naudojimąsi internetu. Kyla klausimas, ar, pasikeitus technologijoms, jų spartai, keičiasi vaikų veikla internete ir jos dažnumas; kaip kinta vaikų patiriamos grėsmės, rizikos supratimas ir tėvų įsitraukimas užtikrinant saugų savo vaikų naudojimąsi internetu pasikeitus laikams. Tyrimo metu 2018 m. apklausta 1 012 vaikų nuo 9 iki 17 metų ir vienas iš jų tėvų. Šie duomenys palyginti su 2010 m. apklausos rezultatais, kai buvo apklausti 1 004 internetu besinaudojantys 9–16 metų vaikai ir vienas iš jų tėvų. Rezultatai atskleidė, kad 2018 m. vaikai ir jų tėvai praleidžia daugiau laiko internete. Vaikai prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja internetą įvairioms veikloms atlikti, dažniau naudojasi socialiniais tinklais. 2018 m. vaikai mažiau dalijasi savo asmenine informacija, mažiau bendrauja su nepažįstamais asmenimis, tačiau yra dažniau užgauliojami, turi didesnį priėjimą prie seksualinio turinio informacijos, palyginti su 2010 m. Šiais metais tėvai rečiau būna su vaiku viename kambaryje šiam naudojantis internetu, tačiau dažniau kalba su vaikais, skatina juos savarankiškai tyrinėti ir stebi vaikų veiklą internete.</p> Neringa Grigutytė Saulė Raižienė Vilmantė Pakalniškienė Robertas Povilaitis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-28 2018-12-28 58 57 71 10.15388/Psichol.2018.3 Kūrybiškumo ir pasaulinio / nacionalinio identiteto ryšiai: lyginamasis Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų studentų tyrimas http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12332 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> Viktoria Tidikis Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė Dana Donohue Lauryna Rakickienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-28 2018-12-28 58 72 87 10.15388/Psichol.2018.4 Galimybės keisti klaidingus įsitikinimus dėl seksualinio priekabiavimo Lietuvos studentų imtyje http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12333 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Tyrimu siekiama įvertinti vienkartinio užsiėmimo seksualinio priekabiavimo tema veiksmingumą mažinant studentų klaidingus įsitikinimus dėl seksualinio priekabiavimo ir teigiamas nuostatas dėl seksualinio priekabiavimo, skatinti geresnį seksualinio priekabiavimo situacijų atpažinimą, taip siekiant spręsti seksualinio priekabiavimo problemą studentų grupėje. Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingus požiūrio į seksualinį priekabiavimą, seksualinio priekabiavimo mitų išreikštumo bei seksualinio priekabiavimo situacijų vertinimo skirtumus prieš dalyvaujant užsiėmime ir po jo. Studentai, dalyvavę užsiėmime, pasižymėjo mažiau išreikštomis teigiamomis nuostatomis dėl seksualinio priekabiavimo ir rečiau seksualinį priekabiavimą laikė romantinių santykių dalimi. Be to, šie studentai visas seksualinio priekabiavimo situacijas vertino kaip labiau atspindinčias seksualinį priekabiavimą, seksualiniam priekabiavimui dažniau priskyrė ir tas situacijas, kuriose auka yra vyras. Vis dėlto duomenų analizė taip pat parodė, kad dalyvavę užsiėmime studentai dažniau buvo linkę atsakomybę už seksualinį priekabiavimą priskirti moterims nei prieš dalyvaudami užsiėmime.</p> Monika Čeponytė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-28 2018-12-28 58 88 104 10.15388/Psichol.2018.5 Homoseksualumo atsiskleidimą aprašančių straipsnių komentarų turinio analizė http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/12334 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Viešai demonstruojamas neigiamas visuomenės požiūris į homoseksualius asmenis ir jų seksualinės orientacijos atskleidimą neigiamai veikia tokių asmenų socialinį ir asmeninį gyvenimą. Lietuvoje neaptikta straipsnyje aprašomo homoseksualios seksualinės orientacijos atskleidimo atvejo komentarų turinio analizė.</p> <p>Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti ir aprašyti komentarų, kuriais atsiliepiama į homoseksualumo atskleidimo žinią pristatančius straipsnius, turinį. Siekiama atskleisti komentaruose vyraujančias nuostatas, emocines reakcijas į homoseksualių žmonių atsiskleidimą, vyraujantį diskriminuojantį bei atsiskleidimą priimantį elgesį.</p> <p>Atliktà 380 komentarų, surinktų lrytas.lt ir delfi.lt internetiniuose dienraščiuose, turinio analizė. Įvertinus jų turinį, tyrimui naudojami 156 interpretuotini komentarai. Nustatyta, kad komentatoriai dažniausiai demonstruoja neigiamas nuostatas dėl homoseksualių asmenų seksualinės orientacijos atskleidimo. Jie linkę manyti, kad homoseksualumas yra nenatūralus, kad tai – iškrypimas, kad homoseksualūs asmenys neturėtų atskleisti savo seksualinės orientacijos. Komentaruose taip pat vyrauja tokios neigiamos emocijos kaip pasišlykštėjimas ar pyktis ir dažniausiai pasireiškia homofobinės patyčios (įžeidžiančios replikos, homofobiniai pajuokavimai bei prasivardžiavimai). Taip pat išsiaiškinta, kad dažniau išreiškiama neigiama nuostata homoseksualių moterų vaikų auginimo tema ir pykčio emocija. Teigiama emocija, jog homoseksualai yra tokie pat normalūs kaip ir heteroseksualieji, yra dažnesnė reaguojant į homoseksualių vyrų nei homoseksualių moterų atsiskleidimą.</p> <p>Šio tyrimo rezultatai rodo, kad vyrauja neigiamos nuostatos dėl homoseksualių asmenų ir jų viešo atsiskleidimo.</p> Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė Viktorija Gaidytė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-28 2018-12-28 58 105 124 10.15388/Psichol.2018.6