[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama vis dar plačiai tebeginčijama Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio Logikos mokslo pradžios principo problema ir Friedricho Wilhelmo Josepho Schellingo pateikta jos interpretacija, iš esmės paklojusi pagrindus tolesnei Hegelio kritikos linijai. Anot Schellingo, Hegelio formuluojama pradžios kaip grynosios būties principo samprata tegali būti suvokta arba vien kaip gryna tautologija, arba tik negatyviai apibrėžianti tikrovės galimybės sritį. Šiame tekste, priešingai nei numato vyraujančios strategijos, pradžios problemos paradokso nesiekiama išspręsti. Mėginama parodyti, kad dinaminė būties ir nieko vienovės struktūra ir pradžios principo negalimybė pasirodo esančios būtent tai, kas išjudina mąstymą ir įgalina formos ir turinio tapatybę. Remiantis pasiūlyta pradžios paradokso performatyvumo interpretacija siekiama atsakyti Schellingo kritikai ir sykiu sugretinti jųdviejų pozicijas.