Žmogaus pasaulis kaip tikrovės prieaugis: transcendentalizmas ir antropologinis skirtumas
Straipsniai
Gaetano Chiurazzi
University of Turin
Publikuota 2017-04-30
https://doi.org/10.15388/Relig.2017.12
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

žmogus
gyvūnas
antropologinis skirtumas
tikrovės prieaugis

Kaip cituoti

Chiurazzi, G. (2017) Žmogaus pasaulis kaip tikrovės prieaugis: transcendentalizmas ir antropologinis skirtumas, Religija ir kultūra, (20-21), p. 18-28. doi: 10.15388/Relig.2017.12.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]

Šiame straipsnyje pirmiausia apsvarstomos Peterio Singerio ir Jacques’o Derrida pozicijos dėl žmonių ir gyvūnų skirtumo. Singerio animalizmą straipsnio autorius laiko grindžiamu natūralistiniu substancializmu (nes minėtą skirtumą siekiama „ištirpinti“ bendroje rūšyje, gyvūniškume), o Derrida požiūrį mano esant artinantį prie fenomenologinio primityvizmo (nes siekiama sugriebti gyvūno žvilgsnį „suskliaudžiant“ žmogiškąjį kultūros pasaulį). Tad vienu atveju rezultatas yra esencialistinė redukcija į Vienį, o kitu – nominalistinis Daugio dauginimas. Kaip alternatyvą šioms dviem perspektyvoms straipsnio autorius siūlo „transcendentalinę“ prieigą, kai žmogiškasis skirtumas pasirodo kaip galia formuoti pasaulį (heidegeriška prasme), kuris tampa prieaugiu gamtinės tikrovės atžvilgiu. Šios naujos galios simbolis yra stačia stovėsena, tam tikras pakilimas virš gamtos, kurio ženklas yra sąmonė. Šią naują galią autorius vadina „įstrižaine“, nes, kaip įstrižainė neredukuojama į kvadrato kraštinę, ji neredukuojama ir į gamtą (imanencijos plotmę). Iš tikrųjų, žmogiškasis pasaulis kaip „tikrovės prieaugis“ yra neredukuojamas į jokią plokštumos ontologiją, t. y. į ontikologiją.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.