Akivaizdaus tapatumo kerai
Straipsniai
Nerijus Čepulis
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2009.1.2774
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

tapatumas
akivaizdumas
kitybė
socialumas

Kaip cituoti

Čepulis, N. (2009) “Akivaizdaus tapatumo kerai”, Religija ir kultūra, 6(1-2), pp. 84–101. doi:10.15388/Relig.2009.1.2774.

Santrauka

Šiuo straipsniu siekiama permąstyti tradicinę tapatumo sąvoką. Į tapatumą Vakarų mąstymo istorijoje buvo žiūrima visų pirma ontologiniu požiūriu. Moderniųjų laikų posūkis į subjektą susitelkia į Aš kaip bet kokio tapatumo centrą, pagrindą ir gamintoją. Fenomenologinė analizė tapatumo ištakas pagilina iki Aš santykio su išore, su pasauliu, su kitybe. Tačiau kitybė, tapdama sąmonės turiniu, nėra absoliuti kitybė. Būdas, kuriuo tapatumas, įsisavindamas savinasi pasaulį ir naikina kitybę, yra reprezentacija, siekianti akivaizdumo. Reprezentacija kaip intencionalus įžvalgumas bet kokį objektą lokalizuoja sąmonės šviesoje. Šviesa ir regėjimas – tai paradigminės Vakarų mąstymo tradicijos metaforos. Straipsnyje siekiama parodyti, kodėl ir kaip šviesa bei akivaizdumas netoleruoja absoliučios kitybės. Iš akivaizdumo kerų tapatumas atsitokėti gali tik per atsakingą santykį su Kitu, tai yra etiką. Čia tapatus subjektas praranda pirmumo teisę kito asmens imperatyvo atžvilgiu. Begalybės idėja, draskydama totalų tapatumą iš vidaus, neleidžia jam nurimti ir skatina atsižvelgti į transcendenciją, į kitybę, idant ji būtų laisva nuo prievartinio tapimo egocentrinio tapatumo turiniu ir manipuliacijos auka. Atsakomybė kito žmogaus veido akivaizdoje eina pirma akivaizdaus suvokimo ir įteisina jį.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.