Straipsnyje kritinės pedagogikos požiūriu aptariama religinio ugdymo situacija pasaulyje ir Lietuvoje. Pirmiausia apžvelgiama kritinės pedagogikos, kaip naujos, perspektyvios pedagogikos krypties, ypatumai, jos neomarksizmu ir moderniąja filosofija grįstos nuostatos. Gilinamasi į kritinės pedagogikos pastangas keisti religinį ugdymą, ypač religinį ugdymą į tarptikybinį kritinį ugdymą. Šios galimybės svarstomos platesniame religijos ir religinio ugdymo kontekste: šiuolaikinių filosofų požiūriu, tarptautinių organizacijų religinio ugdymo strategijų perspektyvoje, atsižvelgiant į Lietuvos religinio (katalikų tikybos) ugdymo programas.