[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje tiriama sovietmečio blogųjų naujienų diskurso, kurį tyrime reprezentuoja 1970–1972 m. dienraštyje „Komjaunimo tiesa“ paskelbti 193 pranešimai apie nelaimes, nusikaltimus ir socialistinės moralės pražangas, stilistika ir retorika – tekstų stiliaus, žanrų ir retorinių priemonių pasirinkimas. Nustatyta, kad to laikotarpio oficialių tekstų masyve blogosios naujienos išsiskiria kur kas žemesniu naujakalbės registru – skirtingai nei pirmųjų puslapių straipsniuose, čia beveik nėra patoso, militaristinės metaforos vartojamos tik straipsnio tekste, bet jų nematyti antraštėse. Viena pagrindinių retorinių priemonių – ironija, kuri kuriama pasitelkiant frazeologiją, žargoną, žinomas citatas, dialogus ir pan. – visa tai, kas primena kasdienę šnekamąją kalbą. Beletristikai nei publicistikai artimesnės tekstų formos (apybraižos, satyros) pasirinkimą galima traktuoti kaip vieną iš pretekstų, skaitytojo akyse pateisinusių autoriaus sumanymą rašyti kitokia kalba to meto ideologizuotos spaudos kalbos kontekste. Manytina, kad atitinkama retorika tikėtasi efektyviau įgyvendinti propagandinį šių tekstų tikslą – įteigti saugesnės, demokratiškesnės, sėkmingesnės, nei yra, ir savikritiškos šalies įvaizdį.