Kelionės retorika: persvazijos instrumentai lietuvių kelionių literatūroje
Literatūros naratyvai ir kontekstai
Gabrielė Gibavičienė
Vilnius University
Publikuota 2018-04-25
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2018.33.38.13
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

lietuvių kelionių literatūra
ethos
logos
pathos
persvazija

Kaip cituoti

Gibavičienė, G. (2018) “Kelionės retorika: persvazijos instrumentai lietuvių kelionių literatūroje”, Respectus Philologicus, 33(38), pp. 133–143. doi:10.15388/RESPECTUS.2018.33.38.13.

Santrauka

Straipsnyje aktualizuojamas naujas lietuvių kelionių literatūros tyrinėjimų aspektas – kaip universalus žiūros taškas į kelionių literatūros diskursą pasirenkama retorika, kuri traktuojama ne tik kaip teksto, tačiau kaip apskritai mąstymo struktūra. Pasirinkus tris šaltinius, kurie savo išleidimo laiku tapo populiariomis kelionių knygomis – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Kelionė į Jeruzalę (1601), Mato Šalčiaus Svečiuose pas 40 tautų (1935–1936) ir Jokūbo Viliaus Tūro Sapnuoju, kad einu (2014) – siekiama atskleisti, kaip persvazijos instrumentai – ethos, logos ir pathos – įgyvendinami pasirinktose kelionių knygose ir kaip jie dalyvauja sėkmingame komunikacijos procese. Straipsnyje atskleidžiama, kaip pasitikėjimas autoriumi ir realus keliautojo patyrimas siejamas su apeliacija į adresato emocijas bei kokį vaidmenį šiame procese vaidina pati kelionė. Analizuojama, kaip autorių pasitelkiama entimema dalyvauja įtikinimo procese, bei išryškinama, kaip per entimemą atsiskleidžia keliautojo pasaulėžiūra, komunikacijos su adresatu gairės ir kelionių literatūros bendrieji vardikliai.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>