Distopijos elementų raiška moderniojoje lietuvių prozoje
Literatūros naratyvai ir kontekstai
Lina Buividavičiūtė
Vilnius University
Publikuota 2015-10-25
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2015.28.33A.5
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

distopija
lietuvių proza
totalitarizmas
istorija
egzistencializmas
modernizmas
postmodernizmas

Kaip cituoti

Buividavičiūtė, L. (2015) “Distopijos elementų raiška moderniojoje lietuvių prozoje”, Respectus Philologicus, 28(33A), p. 5. doi:10.15388/RESPECTUS.2015.28.33A.5.

Santrauka

Utopijos ir jos opoziciškos atmainos – distopijos – žanras, nors yra plačiai nagrinėtas pasaulinės kultūros diskurse, lietuvių literatūroje vis dar mažai analizuotas. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas, ar galima identifikuoti distopiją lietuvių literatūroje ir jei taip, tai kokio pobūdžio kūriniuose. Keliama hipotezė, kad distopijos elementų raiška pastebima vadinamojoje „paraboliškoje“ lietuvių prozoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti distopijos elementus pasirinktuose kūriniuose: Jurgio Jankaus Anapus rytojaus (1978), Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989), Romualdo Lankausko Užkeiktas miestas (1988). Tiriant tekstus,pasitelktas analitinis, interpretacinis ir lyginamasis metodai. Remiamasi hermeneutine metodologija ir egzistencializmo filosofija. Pateikiama, analizuojama ir gretinama ambivalentiška distopiškumo samprata: distopijos kaip žanro (socialinė-istorinė – subordinuota konkrečių istorinių įvykių (mokslo ir technokratijos hegemonijos; totalitarizmo ideologijos) ir bendroji (filosofinė-ontologinė, pagrįsta egzistencializmo idėjomis). Distopijos elementų raiška romanuose atskleidžiama analizuojant naratyvą, chronotopą, veikėjų tapatybę ir elgsenos modelius. Daromos išvados, jog distopija lietuvių literatūroje yra neatsiejama nuo istorinio konteksto, ypatingai reikšminga yra sovietizacijos patirtis. Homo sovieticus ir post homo sovieticus būties problemiškumas reflektuojamas daugumoje lietuvių literatūros distopijų.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.