Šio straipsnio tikslas – aptarti pietinės Lietuvos dalies, Pietų Aukštaitijos, vienos semantinės grupės toponimų, kilusių iš asmenų pavadinimų, darybą. Nagrinėjami apeliatyvinės kilmės įvairių klasių toponimai. Tai viena toponimų semantinė grupė, išsiskirianti darybos pamato specifika ir reikšme – vietų vardai, sudaryti iš įvairių asmenų pavadinimų. Toponimų iš asmenų pavadinimų tyrimai atskleidžia, kaip regione vartojami tikriniai žodžiai atspindi gyvenančių ar gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą. Medžiaga straipsniui rinkta iš Lietuvos geoinformacinės vietovardžių duomenų bazės (LVvGDB). Nustatant tiriamų toponimų kilmę pagal pamatinį žodį, naudotasi Lietuvių pavardžių žodynu (LPŽe), Lietuvių kalbos žodynu (LKŽe), LVvGDB teikiamais toponimų darybos ir kilmės aprašais. Kiekvienos klasės toponimai skirstomi į pirminius ir antrinius darybiškai, remiantis Aleksandro Vanago pateikta struktūrine-gramatine hidronimų klasifikacija. Pagal darybos būdą straipsnyje nagrinėjami etnonimai klasifikuotini kaip pirminiai, vediniai (derivatai), sudurtiniai (kompozitai) ir sudėtiniai.