Tarpukariu užrašytų Marijampolės apskrities vietovardžių tyrimo pradiniai rezultatai ir perspektyvos
Straipsniai
Dalia Sviderskienė
Institute of the Lithuanian Language, Lithuania
Publikuota 2012-10-25
https://doi.org/10.15388/Respectus.2012.27.15351
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

arealiniai tyrimai
tarpukario laikotarpis
bendrinis žodis (apeliatyvas)
tikrinis žodis (onimas)
vietovardis (toponimas)
asmenvardis (antroponimas)
pamatinis žodis (etimonas)
tikrinių žodžių daryba
kilmė

Kaip cituoti

Sviderskienė, D. (2012) “Tarpukariu užrašytų Marijampolės apskrities vietovardžių tyrimo pradiniai rezultatai ir perspektyvos”, Respectus Philologicus, 22(27), pp. 232–243. doi:10.15388/Respectus.2012.27.15351.

Santrauka

Straipsnio tikslas – pristatyti kelerius metus nuosekliai vykdomus pietinio lietuvių kalbos ploto – Marijampolės apskrities – tarpukariu užrašytų vietovardžių tyrimus darybos ir kilmės požiūriu. Be to, skelbiama keletas šios medžiagos tyrimo rezultatų vandenvardžių, kitų (asmenvardinės kilmės) vietovardžių klasėse ir kt. Tai leidžia pastebėti, kad išlikusios anketos, jų autentiški duomenys, yra ne tik kaip atskiras svarbus tarpukario palikimo vienetas, jos vertingos ir kaip šaltinis, kuriame pasitaiko užfiksuotų faktų, dabartinėse sankaupose jau neišlikusių arba gerokai pakitusių.
Siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie Marijampolės apskrities vietovardžių darybos ir kilmės ypatumus, arealinį tyrimą būtina tęsti. Manoma, kad vykdomi darbai ne tik skatins regioninę toponimiką, darybos, kilmės analizę, išliks svarbūs tolesniems lietuvių toponimikos tyrimams, bet bus įdomūs ir etnologams ar kitų sričių tyrėjams. Jie padės geriau pažinti šiame areale gyvenusių žmonių mentalitetą, pasaulėjautą. Tiriamame lietuvių kalbos plote tarpukariu užrašyti vietovardžiai galėtų suteikti informacijos ir apie išnykusios baltų genties – jotvingių – oniminio substrato pėdsakus.

Wstępne wyniki i perspektywy badań nad nazwami miejscowymi powiatu Mariampolskiego z okresu międzywojennego
Celem artykułu jest przedstawienie wyników kilkuletnich, konsekwentnie prowadzonych badań nad nazwami miejscowymi południowej części litewskiego obszaru językowego (a konkretnie – powiatu mariampolskiego), zanotowanymi w okresie międzywojennym, w aspekcie słowotwórczym i etymologicznym. W artykule przedstawiono ponadto niektóre wyniki badań tego materiału w klasach hydronimów, innych nazw miejscowych (pochodzących od nazw osobowych) i in. Pozwala to stwierdzić, że zachowane kwestionariusze i zarejestrowane w nich prawdziwe dane są nie tylko ważnym elementem dziedzictwa okresu międzywojennego, ale też cennym źródłem zawierającym fakty, niezachowane w obecnych zasobach lub znacznie zmienione.
W celu uzyskania pełnego obrazu specyficznych cech słowotwórczych i etymologicznych nazw miejscowych powiatu mariampolskiego, badanie obszaru językowego należy kontynuować. Uważa się, że prowadzone prace nie tylko przyczynią się do rozwoju toponimii regionalnej, analizy słowotwórstwa i etymologii nazw miejscowych oraz dalszych badań w zakresie toponomastyki na Litwie, ale też zainteresują etnologów czy badaczy innych dziedzin. Pomogą lepiej poznać mentalność i sposób postrzegania świata ludzi żyjących na danym obszarze. Nazwy miejscowe zanotowane w okresie międzywojennym na badanym obszarze litewskiego obszaru językowego mogą również dostarczyć informacji o śladach substratu onimicznego wymarłego ludu bałtyckiego – Jaćwingów.
SŁOWA KLUCZOWE: badania obszaru językowego, okres międzywojenny, wyraz pospolity (apelatyw), nazwa własna (onim), nazwa miejscowa (toponim), nazwa osobowa (antroponim), wyraz uważany za podstawę etymologiczną (etymon), słowotwórstwo i pochodzenie nazw własnych.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>