Lietuvių atsisakymai ir jų mandagumas
Lingvistikos tyrimai
Donata Katinaitė
Vilniaus universitetas, Lietuva
https://orcid.org/0000-0002-1603-6441
Inga Hilbig
Vilniaus universitetas, Lietuva
https://orcid.org/0000-0002-6918-769X
Publikuota 2021-04-23
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.77
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

kalbinis mandagumas
atsisakymai

Kaip cituoti

Katinaitė, D. and Hilbig, I. (2021) “Lietuvių atsisakymai ir jų mandagumas”, Respectus Philologicus, (39 (44), pp. 58–72. doi:10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.77.

Santrauka

Straipsnyje aptariamas atsisakymų patenkinti prašymus tyrimas. Atsisakymas yra rizikingas šnekos aktas: gali pakenkti adresato įvaizdžiui ir komunikantų tarpusavio santykiams, tad jį atliekant labai svarbus mandagumas. Darbe siekta ištirti, kokias atsisakymų patenkinti prašymus strategijas, pastrateges, vidines ir išorines modifikacijas renkasi lietuviai merginos ir vaikinai. Tiriamąją medžiagą sudaro diskurso kūrimo testu iš studentų surinkti pasakymai. Analizuoti 1046 atsisakymai. Apibendrinant rezultatus teigiama, kad įprastai atsisakoma netiesiogiai. Jeigu atsisakoma tiesiogiai, dažniausiai pasitelkiama mažiausiai tiesioginė pastrategė – nurodomas negalėjimas patenkinti prašymą. Merginos ją taikė dar dažniau nei vaikinai. Atsisakymų (ypač tiesioginių) branduoliai gausiai paremiami išorinėmis modifikacijomis, ypač merginų. Sociokultūriškai lietuviams priimtiniausia ir mandagiausia atrodo atsiprašyti ir papildomai pateikti atsisakymo priežastį. Atsisakant akivaizdžiai dominuoja pozityvusis mandagumas – stengiamasi kuo labiau atsižvelgti į adresato norus, poreikius, išreikšti solidarumą, palaikymą.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>