http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/issue/feed Respectus Philologicus 2019-05-23T14:29:04+03:00 Gabija Bankauskaitė gabija.bankauskaite@knf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1999 m. Žurnalas skirtas lingvistiniams tyrimams, literatūros naratyvų ir kontekstų problematikai, reklamos diskurso paveikumo klausimams, vertimo teorijai ir praktikai, audiovizualiniams tyrimams.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12710 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-04-23T19:26:38+03:00 Gabija Bankauskaitė gabija.bankauskaite@knf.vu.lt <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalba]</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12711 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-05-23T14:29:04+03:00 Gabija Bankauskaitė gabija.bankauskaite@knf.vu.lt <p>[tekstas anglų, lenkų ir lietuvių kalbomis]</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12712 Strategies of Legitimisation and Delegitimisation in Selected American Presidential Speeches 2019-04-23T19:26:37+03:00 Zorica Trajkova trajkova_zorica@flf.ukim.edu.mk Silvana Neshkovska silvana.neskovska@uklo.edu.mk <p>[full article and abstract in English]</p> <p class="abstractas-cia-linija-virsuje" xml:lang="lt-LT">Politicians invest a lot of time and effort to win elections and present themselves in the best possible manner. They use language strategies to present and legitimise themselves as the right choice. And if they are the right choice, then their opponent is obviously not, so while they are trying to acclaim themselves and their political party, they use strategies to delegitimise and attack their opponents and the policy they represent.</p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="lt-LT">This paper aims to conduct a critical discourse analysis of the speeches of the two main political opponents in the last elections in the USA, Donald Trump and Hillary Clinton. The research gives an insight into the manipulative function of language and covers two aspects: the lexical-semantic and pragmatic aspect and is based on the supposition that the strategies politicians use while talking about themselves and describing their opponents differ. As expected, they use more positive terminology to talk about themselves and their policies, and negative terminology to criticise the opponent’s policy. They also employ different pragmatic strategies, such as intensifiers and inclusive pronouns, to involve the audience into the discourse and convince them in their arguments. Finally, although carried out on a relatively small corpus, the analysis gives an insight into the language techniques employed by politicians to legitimise themselves and delegitimise their opponent and thus win the elections.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12714 Patterns of Ironic Metaphors in Lithuanian Politicized Discourse 2019-04-23T19:26:36+03:00 Dovilė Vengalienė dovile.vengaliene@knf.vu.lt <p>[full article and abstract in English]</p> <p>The present article is an attempt to examine the metaphoric models of ironic assessment employed in politicized public discourse in Lithuania. The examination follows the implications of the Blending theory (Fauconnier &amp; Turner 2002), and discusses the topicality of the dominant metaphoric patterns in online newspaper headlines and commentaries, as well as in a number of posters the political parties of Lithuania prepared for the electoral campaign. The database of 200 newspaper headlines, comments, and posters allowed to identify dominant references to political issues in terms of sport, miracles, family, business and crime. Furthermore, the analysis has shown that attention should be drawn to aspects of social cognition and culture as they appear to be an integral part of the blending structure and are crucial in successful transmission of both the intended message and the evaluative attitude. Metaphors in the mode of irony follow a double-scope conceptual integration network, as the final blend comprises not only the elements of the two input spaces of the employed metaphor but also the elements of our background knowledge.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12715 Nomina appellativa w funkcji imion własnych postaci literackich – zagadnienia ortograficzne 2019-04-24T14:57:40+03:00 Marek Ruszkowski marek.ruszkowski@ujk.edu.pl <p>[straipsnis lenkų kalba; santraukos anglų ir lenkų kalbomis]</p> <p>Artykuł podejmuje problem pisowni nazw pospolitych (nomina appellativa) w funkcji nazw własnych (nomina propria) postaci literackich. Nazwy jednowyrazowe nie sprawiają na ogół kłopotów, ponieważ pisane są wielkimi literami, np. Sędzia, Wojski, Asesor, Podkomorzy, Woźny, Hrabia (postacie z „Pana Tadeusza”); Cześnik, Rejent (postacie z „Zemsty”); Pustelnik (postać z „Dziadów”). Zdecydowanie mniej jednoznaczne są zwyczaj ortograficzny oraz reguła, które dotyczą nazw dwu- i więcejwyrazowych, typu: KRÓLOWA ŚNIEGU, MAŁY KSIĄŻĘ, ŚPIĄCA KRÓLEWNA, KRÓLEWNA ŚNIEŻKA, KOT W BUTACH, STAROSTA GADULSKI, PAN KLEKS. W praktyce ortograficznej pojawiają się trzy wersje:&nbsp;1.&nbsp;obydwa wyrazy wielką literą, 2.&nbsp;pierwszy wyraz wielką literą, drugi małą, 3.&nbsp;obydwa wyrazy małą literą. Wiele zależy od tego, w jakiej postaci wyrażenie występuje w tekście literackim i w jego ewentualnym tłumaczeniu na język polski. Nazwy własne w utworach literackich są efektem wyboru autora, a to nie sprzyja ujednoliceniu ich postaci ortograficznej (ta sama nazwa postaci może być odmiennie zapisywana w różnych utworach). Jeśli nie znamy intencji autora, należałoby polecić pisownię wszystkich wyrazów (z wyjątkiem spójników i przyimków) wielką literą, tym bardziej że drugie składniki tych wyrażeń mogą w odpowiednim kontekście występować samodzielnie: Książę, Śnieżka, Królewna.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716 Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų 2019-04-23T19:26:35+03:00 Danguolė Mikulėnienė danguole.mikuleniene@knf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p class="ISSN-abst-virsus">Tarmiškumas esti susijęs su tam tikrais tarminės kalbos požymiais, iš kurių gana dažnai galima atpažinti kalbantįjį, t. y. numanyti, kad jis yra kitoks, nes kalba kitaip nei aplinkiniai, t.&nbsp;y. priklauso kitai tarminei bendruomenei. Tradiciškai manoma, kad tarmiškumas pirmiausia rodo tarmiškai kalbančio žmogaus sąsajas su vieta, t.&nbsp;y. vietove, kurioje ta tarme kalbama ir iš kurios tikriausiai jis yra kilęs.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Sparčiai kintant tradicinėms tarmėms ir formuojantis regioniniams dialektams (regiolektams), pamažu kinta ir tarmiškumo samprata. Multimodaliosios dialektologijos požiūriu, tarmiškumas jau apima ne tiek vietos, kiek, apskritai,&nbsp;– erdvės matmenį, į kurį įkomponuota ir nemažai sociolingvistinių kintamųjų: pavyzdžiui, tarmiškai kalbančio asmens lyties, amžiaus, išsilavinimo ir kt. Tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, iš kaimo persikėlus gyventi į didmiestį) vieta tampa visai nesvarbus tarmiškumo kriterijus, jei gyventojas nepakeitė savojo kalbinio kodo.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Šiame straipsnyje nagrinėjami keli garsiniai tarminių tekstų fragmentai-stimulai, kurie parengti vykdant projektą „Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas“. Jais remiantis siekiama sistemiškai įvertinti sunkiau kalbos vartotojų identifikuojamus tarminius blankiuosius požymius, kurie, net ir kintant tradicinėms (pa)tarmėms dėl konvergencijos, divergencijos ar analoginio išlyginimo, vartotojų kalboje išlieka ilgiausiai. Būtent jie dažniausiai ir tampa esminiais skiriamaisiais regiolektų tarmiškumo žymenimis.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Straipsnyje aptariama tarminių požymių nomenklatūra: skiriamieji, būdingieji ir blankieji tarminiai požymiai, – tam tikru mastu atitinka Johano Taeldemano pasiūlytą trinarę tarminių ypatybių tipologiją, tačiau visiškai su ja nesutampa, nes pastaroji tarminius požymius vertina ne tiek iš pačios kalbos (resp. tarmės) sistemos, kiek iš vartotojo perspektyvos.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12717 Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė 2019-04-23T19:26:34+03:00 Daiva Aliūkaitė daiva.aliukaite@knf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="lt-LT">Straipsnyje plėtojamas perceptyviosios dialektologijos diskursas&nbsp;– svarstomas&nbsp;<em xml:lang="en-US">objektyviojo tarmiškumo&nbsp;</em>klausimas. Siekis svarstyti&nbsp;<em xml:lang="en-US">objektyviojo tarmiškumo</em>, kaip tarmėtyrinio parametro, klausimą iš esmės yra siekis identifikuoti tas kalbines tarmės artefakto charakteristikas, kurios skiria šį artefaktą nuo kitų stebėjimo artefaktų paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu. Taigi straipsnyje, remiantis kalbinių nuostatų ir variantų percepcijos duomenimis, plėtojamas iliustruojamasis diskursas, atskleidžiąs objektyviojo tarmiškumo požymius ir vertę iš paprastojo lietuvių kalbos bendruomenės nario perspektyvos.</p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="lt-LT">Iš tyrimo duomenų išaiškėja, kad paprastųjų kalbos bendruomenės narių objektyviojo tarmiškumo bruožų sistema aprėpia ir skiriamuosius (pirminius), ir būdinguosius (antrinius), ir blankiuosius (tretinius) tarminius požymius. Tik dažnesni, intensyvesni antrinių (būdingųjų) ir tretinių (blankiųjų) požymių iškilumai horizontaliajame regioninio kalbos variantiškumo kontinuume lemia, kad paprastieji kalbos bendruomenės nariai (re)konstruoja tarmės artefaktą būtent iš pastarųjų.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12718 The “Human-animal” Relationship in Psychological Definition Chains 2019-04-24T15:01:29+03:00 Jan Hajduk jan.hajduk@ujk.edu.pl <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba]</p> <p>The article presents the results of research on definition chains carried out among Polish and German students. Definition chains are systematized hierarchical collections, in which the next lexeme is the superordinate of the previous one, e.g.: Alsatian wolfdog&nbsp;–&nbsp;dog&nbsp;–&nbsp;animal&nbsp;–&nbsp;living creature. The research on definition chains was initiated by R. Martin, French linguist, in the 1970s. Similar analyses were conducted in Poland and Germany 10 years later. The text draws attention to both the inclusive chains, as well as those in which the relation of inclusions does not occur. Non-inclusive definition chains, referred to as psychological chains, indicate the occurrence of the features related to the lexeme of the lowest level, which belong to the linguistic picture of the described word. The relation between “human-animal” and the common top-level domains in both language groups deserve special emphasis.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12719 Aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio „Metuose“ 2019-04-23T19:26:33+03:00 Agnė Lisauskaitė agne.lisauskaite@flf.stud.vu.lt Vilma Zubaitienė vilma.zubaitiene@flf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje nagrinėjama aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“. Siekiama ištirti aktyvios veiklos veiksmažodžių reikšmes. Taikant kokybinės turinio analizės ir freimų semantikos metodus, nagrinėjamas 51 veiksmažodis, kuris geriausiai atskleidžia analizuojamas situacijas. Taikant kokybinės turinio analizės metodą, atrenkami geriausiai freimus ir pofreimius reprezentuojantys veiksmažodžiai. Freimų semantikos metodu tyrinėjami&nbsp;<em xml:lang="en-US">Darbo</em>,&nbsp;<em xml:lang="en-US">Žalos darymo</em>,&nbsp;<em xml:lang="en-US">Kalbinės veiklos</em>,&nbsp;<em xml:lang="en-US">Judėjimo</em>,&nbsp;<em xml:lang="en-US">Fizinių poreikių</em>&nbsp;ir&nbsp;<em xml:lang="en-US">Pramogų</em>&nbsp;freimai bei jų pofreimiai, kuriuos suponuoja minėtieji veiksmažodžiai. Išskiriami pagrindiniai ir šalutiniai freimų bei pofreimių elementai. Taip pat analizuojama, kokiomis raiškos priemonėmis jie perteikiami. Tyrimo rezultatai parodė, kad aktyvios veiklos veiksmažodžiai gali sudaryti minėtųjų freimų ir pofreimių branduolį, tačiau ne visos&nbsp;<em xml:lang="en-US">FrameNet&nbsp;</em>sistemoje pateikiamos situacijos atitiko darbe išskirtus konceptualiuosius scenarijus.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12720 Liaudies leksikografija. Pagrindiniai naiviosios eksplikacijos ypatumai 2019-04-23T19:26:32+03:00 Lina Vizgirdė lina.vigirde@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Kartu su popierine, tradicine leksikografija, teikiančia tikslią informaciją apie žodį, internetinėje erdvėje vystosi liaudies leksikografija. Tai šiuolaikinės kalbinės kultūros fenomenas, taikomasis metakalbinės veiklos rezultatas ir viena iš svarbiausių „naiviosios“ lingvistikos apraiškų. Internetiniai, liaudies leksikografų kurti slengo žodynai tampa svarbia tyrimų erdve ir dosniu informacijos šaltiniu tradiciniam leksikografui. Šie žodynai padeda atrasti naujausius slengo vienetus, stebėti, kaip jie vartojami šiuolaikiniuose kontekstuose, analizuoti gyvą kalbinės kūrybos procesą. Bendriausiu požiūriu šie kūriniai greičiau priskiriami prie enciklopedinių žodynų, kadangi jų straipsnių aprašymo vienetais dažniau tampa atskiros realijos, sąvokos, leksinės reikšmės, o ne gramatinės formos. Tokio enciklopedinio aprašymo dėka mėgėjiški žodynai kuria „daugiamatį žodžio atvaizdą“ įtraukdami savo skaitovą į lingvistinę intrigą. Straipsnyje bandoma apžvelgti pagrindines vieno ryškiausių lietuvių „liaudies leksikografijos“ pavyzdžių – „Jaunimo žodyno“&nbsp;– ypatybes ir išnagrinėti apibrėžimo srities (tiksliau, naiviosios eksplikacijos) ypatumus.</p> 2019-04-23T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press