O sakramencie Eucharystii w Punktach kazań Konstantego Szyrwida na tle mów Piotra Skargi
II
Anna Paluszak - Bronka
Bydgoszcz Kazimierz Wielki University
Publikuota 2018-10-29
https://doi.org/10.15388/SlavViln.2018.63.11851
PDF

Reikšminiai žodžiai

kazanie, Eucharystia, nauczanie jezuitów, Piotr Skarga, Konstanty Szyrwid

Kaip cituoti

Paluszak - Bronka, A. (2018) O sakramencie Eucharystii w Punktach kazań Konstantego Szyrwida na tle mów Piotra Skargi, Slavistica Vilnensis, 63, p. 215-230. doi: 10.15388/SlavViln.2018.63.11851.

Santrauka

[статья и аннотация на польском, аннотации на английском и литовском языках]

W artykule opisałam nazewnictwo Eucharystii występujące w Punktach kazań K. Szyrwida na tle nomenklatury stosowanej przez polskiego jezuitę — księdza Piotra Skargę. Wykazałam, że obaj mówcy, pisząc o tym sakramencie, nie tworzyli nazw własnych. Korzystali oni z nomenklatury stosowanej w Starym i Nowym Testamencie oraz zapisanej w księgach uczonych Kościoła, a następnie potwierdzonej przez sobory. Pomimo tego, nazewnictwo używane przez Szyrwida na tle stosowanego przez Skargę jest ubogie i mało zróżnicowane. Myślę, że mogło złożyć się na to kilka przyczyn jednocześnie: materiał empiryczny z kazań dwujęzycznych jest szczuplejszy objętościowo, wynika to stąd, że Szyrwid pisał Punkty, nie rozwijał myśli, a odsyłał do teksu Pisma Świętego i nauczania Ojców Kościoła; w przeciwieństwie do Skargi, litewski jezuita swoje mowy kierował nie tylko do ludzi wykształconych, mających nieść słowo Boże dalej, ale także do prostego ludu, wśród którego ciągle szerzyło się pogaństwo; Punkty Szyrwida miały na celu oświecenie, a nie — jak u Skargi — polemikę. Wynikało to zapewne z faktu, że w XVII w. spory religijne znacznie już osłabły; niewykluczone też, że kazanie to napisał ktoś inny i zamieścił je w II tomie PK.

 Eucharistijos sakramento pavadinimai Konstantino Sirvydo Punktuose sakymų Petro Skargos pamokslų fone

Straipsnyje aprašomi Eucharistijos pavadinimai, vartojami Konstantino Sirvydo pamokslų santraukose Punktai sakymų. Sirvydo vartojami pavadinimai yra lyginami su Lenkijos jėzuito Petro Skargos naudojama nomenklatūra. Autorė parodo, kad abu pamokslininkai, rašydami apie tą patį sakramentą, niekada nekūrė naujų pavadinimų; jie vartojo terminiją iš Senojo ir Naujojo Testamento. Nepaisant to, kas pasakyta, Sirvydo vartojama leksika, palyginti su Skargos šių sąvokų pavadinimais, yra gana vienalytė. Autorė mano, kad yra keletas priežasčių, pateisinančių šį faktą: Sirvydas rašė savo pamokslus siekdamas tik aiškinti Dievo žodį ir mokyti lietuvių kalbos, kitaip negu Skarga, šis siekė didesnės raiškos ir ekspresijos savo pamoksluose – jo žodžiai buvo skirti visų pirmą išsilavinusiems žmonėms. Sirvydo pamokslų tikslas buvo šviesti tikinčiuosius, o Skargos tekstai buvo labiau poleminiai. Tai tikriausiai dėl to, kad 17 amžiuje religiniai ginčai buvo ne tokie aršūs nei anksčiau, kai Skarga rašė savo tekstus; taip pat įmanoma, kad Sirvydo pamokslą apie Eucharistiją parašė kas nors kitas ir įdėjo jį Punktų sakymų II dalyje, be lietuviško teksto.
Reikšminiai žodžiai: pamokslas, Eucharistija, jėzuitų mokymai, Petras Skarga, Konstantinas Sirvydas

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Atsisiuntimai

Atsisiuntimų statistikos duomenys negalimi.