Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. 1110 p. ISBN 978-609-411-201-0.
Apžvelgiamos knygos sudarymo tikslas – atskleisti lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) sukurtą savitą baltų ir slavų kalbų sąveikos tyrimo metodologiją, kuri yra dvejopa: tipologinės rekonstrukcijos ir sociolingvistinė. V. Čekmono lyginamosios istorinės kalbotyros darbai vertinami kaip novatoriški, nes jis pirmasis kalbotyros istorijoje konkrečių kalbos reiškinių aiškinimą nuosekliai ėmė grįsti ne tik diachroniniais, bet ir sinchroniniais duomenimis, naudojo savo sukurtą diachroninių tyrimų programą. Be diachroninių faktų interpretavimo metodologijos, Čekmonas sukūrė sinchroninių faktų atrankos, grupavimo ir kaupimo metodologiją. Knygą sudaro dvi dalys: pirmojoje skelbiami reikšmingiausi V. Čekmono straipsniai apie lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbų sąveiką, apie sociolingvistinę situaciją daugiakalbiuose Lietuvos arealuose. Nemažai jų rengta su bendraautoriais – tai puikiai atspindi Čekmono siekį visą dėmesį skiriant problemai spręsti į bendrą darbą įtraukti bendražygius, mokinius. Antrojoje knygos dalyje pristatoma Čekmono mokykla: į rinkinį pateko dvylika profesoriaus mokinių ir bendražygių straipsnių.