The Singleness of Increasing the Involvement of the Deaf into Decision-Making in Municipalities in the Republic of Lithuania
Piliečių dalyvavimas Lietuvos vietos savivaldoje, kaip vienas iš prioritetinių dalykų, yra atvirai skatinamas, bet atskirų socialinių grupių, tarp jų neįgaliųjų, įtraukimas į dalyvaujamąjį valdymą politikoje ir moksle vis dar diskutuojamas retai. Šiuo straipsniu siekiama apibendrinti 2011‒2013 m. LR penkiuose didžiuosiuose miestuose atliktų kurčiųjų dalyvavimo vietos savivaldoje situacijos ir jos gerinimo galimybių tyrimų rezultatus ir modeliuoti dalyvaujamojo valdymo tobulinimo kryptis savivaldybėje. Siekiant numatyto tikslo, apibendrintos mokslininkų įžvalgos apie kurčiųjų įgalinimą dalyvauti vietos savivaldoje ir su tuo susijusi LR teisinė bazė. Taip pat remiantis atliktu kompleksiniu tyrimu siūlomos galimos LR savivaldybėse veikiančių struktūrų (gestų kalbos vertėjų centrų, savivaldybių ir visuomeninių institucijų) aktyvesnės sąveikos su kurčiųjų bendruomene projekcijos.
Straipsnyje pristatomuose tyrimuose taikyti mokslinės literatūros ir teisės aktų analizės, apibendrinimo, kompleksinio LR miesto savivaldybių kurčiųjų tyrimo (anoniminė kurčiųjų apklausa, duomenų analizei naudojant SPSS 20.0 paketą; pusiau struktūrizuotas ekspertinis interviu, kurio medžiaga analizuota pasitelkus turinio analizę, išskiriant reikšmingas kategorijas), modeliavimo metodai. Straipsnyje laikomasi sisteminės prieigos, t. y. neįgaliųjų integravimas į sprendimų priėmimą laikomas procesu, turinčiu sistemos požymių (tarpusavyje susijusių, siekiant tikslo nuolat tarpusavyje sąveikaujančių ir išorinės makroaplinkos bei mikroaplinkos veikiamų komponentų (jų grupių) visuma, kurioje svarbus kiekvienas komponentas) ir nuolat tobulintinu, atsižvelgiant į jau naudojamų elementų (šiuo atveju ‒ teisinių ir institucinių mechanizmų) veiksmingumą.
Atliktas tyrimas parodė, kad yra gana palanki teisinė sistema kurtiesiems integruoti į pilietinį gyvenimą LR savivaldybėse, į jų sprendimų priėmimo procesus ir veikia atitinkama institucinė sistema: visų savivaldybių tarybose ‒ socialinių reikalų komitetai, dalyje savivaldybių tarybų ‒ neįgaliųjų reikalų tarybos, finansinę paramą iš Vyriausybės per savivaldybę pagal laimėtus projektus gaunantys ir kurčiųjų interesus ginantys kurčiųjų reabilitacijos centrai, 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose, jungiant ir greta esančius kitų rajonų padalinius, – LR Vyriausybės finansuojami gestų kalbos vertėjų centrai. Turint gana panašias galimybes, situacija savivaldybėse skirtinga: kurčiųjų problemos geriau girdimos neįgalių jų tarybas, kurių sudėtyje yra kurtiesiems atstovaujantys asmenys, įsteigusiose savivaldybių tarybose, kurčiųjų interesams sėkmingiau atstovauja visuomeninės organizacijos, turinčios strateginį valdymą, sprendimų priėmimą išmanančių lyderių.
Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose atliktas tyrimas (apklausti 302 ne jaunesni kaip 18 m. amžiaus klausos negalią turintys žmonės ir 19 tiesiogiai kurčiųjų klausimus instituciniu lygiu sprendžiančių ekspertų) parodė, kad kurčiųjų įsitraukimas į dalyvaujamąjį valdymą yra gana menkas. Tokį pasyvumą lemiančios pagrindinės priežastys: subjektyvios (kurčiųjų bendruomenės abejingumas ir pasyvumas; kurčiųjų išsilavinimo stoka; nusivylimas politiniais lyderiais), objektyvios, priklausančios nuo galią ir valdžią turinčių institucijų (informacijos prieinamumo problema, gestų kalbos vertėjų trūkumas, pasikeitęs kurčiųjų interesus ginančių struktūrų finansavimas), pozityvių sąveikų tarp savivaldybėje įsikūrusių institucijų ir kurčiųjų bendruomenės bei lyderystės kompetencijų trūkumas.
Tyrimas parodė, kad neįgaliųjų ar kitaip socialiai atskirtų asmenų socialinė integracija dar netapo vienu iš horizontaliųjų principų savivaldybės tarybos ir administracijos padalinių veikloje, savivaldybėse nepakankamai išnaudojami ,,minkštieji“ veiksniai: sąveikos (bendradarbiavimas, tinklaveika, interesų grupės) tarp skirtingo lygio valdymo institucijų, darbuotojų kompetencijos, NVO aktyvumas ir pan.
Modeliuojant situacijos gerinimo projekcijas, akivaizdu, kad daugiausia pastangų gali įdėti jau veikiančios savivaldybių teritorijose institucijos, tiek savivaldos, tiek nacionalinės valdžios, aktyviai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir įtraukdamos tuo klausimu kompetentingai galinčias prisidėti aukštojo mokslo, švietimo ir ugdymo institucijas, NVO. Svarbiausia yra motyvacija, noras, kad didėtų klausos negalią turinčių asmenų dalyvavimas sprendimų priėmime. Toliau – kompetencija, išmanymas, kaip tai daryti, suvokiant, kad ši visuomenės grupė savo kultūra, informacijos priėmimo ir perdavimo būdais yra skirtinga ir komunikacija su ja, jos konsultavimas, periodiškas grįžtamasis ryšys reikalauja specifinių kompetencijų ir finansų reikiamoms priemonėms kurti. Bendri projektai, nuolatinis mokymasis, kai proceso dalyviai perduoda vieni kitiems turimus gebėjimus (savivaldybės darbuotojai kurtiesiems – projektų valdymo, įsitraukimo į sprendimų priėmimą, e. valdžios gebėjimus; kurčiųjų šeimos nariai, gestų kalbos vertimo centrai, aukštosios mokyklos savivaldybės darbuotojams – gestų kalbos gebėjimus; NVO, aukštosios mokyklos kurtiesiems – lyderystės, projektų valdymo, dalyvaujamojo valdymo gebėjimus), yra ne mažiau svarbios priemonės situacijai gerinti.
Tyrimas parodė dar gana didelę stagnaciją savivaldybėse, gestų kalbos vertimo centruose ‒ būtų galima aktyviau įsitraukti į kurčiųjų integracijos į politinį gyvenimą didinimą. Dar viena situacijos gerinimo kryptis būtų teisės aktų korekcija, numatant ne vien funkcijas, bet ir bendro rezultato – bendradarbiaujant su vietos institucijomis didinti kurčiųjų integraciją į sprendimų priėmimą savivaldybėse – siekimą.