Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga

Albinas Bagdonas, Antanas Kairys, Olga Zamalijeva

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) biopsichosocialinės prieigos taikymo senatvės ir senų žmonių gyvenimo problemoms tirti galimybės. Glaustai pristatoma Lietuvos gyventojų senėjimo statistika ir pateikiama žmogaus gyvenimo kelio, taip pat ir senatvės etapo, periodizacija. Pabrėžiama būtinybė susitarti dėl tokios periodizacijos standartizavimo – sutarimo laikytis vienodo žmogaus gyvenimo kelio skirstymo į amžiaus tarpsnius. Pristatomas TFK ir tam tikrų jos komponentų (funkcijų, struktūrų, veiklų, dalyvumo ir aplinkybių) panaudojimas, atliekant seno žmogaus socialinius, psichologinius ar sveikatos tyrimus. Į sėkmingą („sveiką“) ar nesėkmingą senėjimą žvelgiama iš funkcionavimo rezervo, sukaupto ankstesniais amžiaus tarpsniais, pozicijų. Pateikiamas modifikuotas TFK modelis, į kurį įtrauktas funkcionavimo integralinių aspektų blokas (pvz., objektyvi ir subjektyvi gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė). Glaustai pristatomi keli senų žmonių psichologinės gerovės tyrimai Lietuvoje. Straipsnio esminės idėjos sutampa su neseniai Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtais senatvės, kaip socialinio reiškinio, vertinimais.


Raktiniai žodžiai


senatvė, senėjimas, biopsichosocialinis modelis, funkcionavimo rezervas, psichologinė gerovė

Pilnas tekstas:

PDF

DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2017.15.10811