Straipsnyje analizuojamas stambusis ūkininkavimas, kai taikomi pramoniniai metodai, kad būtų gaminama daugiau žemės ūkio produkcijos, ir jo socialiniai padariniai. Stambūs agrariniai ūkiai įgyja vis svaresnį vaidmenį pasaulinėje rinkoje. Nepaisant teorinių diskusijų apie smulkiojo ar stambiojo ūkininkavimo pranašumus ar trūkumus, tikrovėje dažniausi veikia atsitiktinio pobūdžio veiksniai, konkrečiu atveju nulemiantys, kuris iš būdų yra priimtinesnis ar atmestinas. Tačiau slinktis link stambaus ūkininkavimo iš pagrindų pakeitė nuosavybės ir gamybos santykių struktūrą žemės ūkyje ir turėjo pražūtingą poveikį žmonių pragyvenimo šaltiniams kaimo vietovėse.