Mokslas ir socialinės inžinerijos idėja (I): Karlas Raimundas Popperis

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama ir kritiškai analizuojama K. R. Popperio socialinės mokslo įtakos bei socialinės inžinerijos idėjos. Straipsnio tikslas – rekonstruoti Popperio argumentus, pasisakančius prieš utopinę socialinę inžineriją, bei argumentus, pasisakančius už racionalų, moksliniais standartais pagrįstą, atviros visuomenės tvarkymą pasitelkiant nuosaikią socialinę inžineriją. Popperio teigimu, atvira visuomenė ir mokslas turi daug bendrų bruožų: abu yra paremti kritiniu mąstymu, abu pasiryžę pripažinti savo klaidas, abu vystosi kritinių diskusijų dėka. Jei protas yra vienintelė iki šiol atrasta prievartos alternatyva, tuomet atvira visuomenė yra labai priklausoma nuo mokslo. Mokslas teikia metodus ir idėjas nuosaikiai socialinei inžinerijai, kuri, Popperio manymu, sėkmingai sprendžia didžiąją dalį socialinių ir politinių problemų. Taigi be mokslo visuomenė negali būti atvira. Straipsnyje taip pat siekiama kritiškai įvertinti praktinio nuosaikios socialinės inžinerijos įgyvendinimo galimybes bei kliūtis.