Susidvejinusios sąmonės fenomenas XX a. pradžios lietuvių avangardistinėje poezijoje

Santrauka

Straipsnio tikslas – remiantis XX a. pirmųjų dešimtmečių lietuvių avangardistų poetiniais tekstais bei manifestais papildyti lietuviškojo avangardizmo epistemą, tiksliau apibrėžti lietuviškojo avangardizmo santykio su sociumu ypatybes bei avangardistinės raiškos stilistiką, vienokią meno plotmėje, kitokią – derinant kuriamus tekstus prie sociumo. Interpretacija išryškina savitą XX a. pradžios Lietuvos kultūros atnaujintojų avangardizmu laikyseną, asmenybės skilimą į menininką ir pilietį bei šio skilimo projekciją estetikos plotmėje. Priešingai nei Vakarų Europos ar Rusijos avangardistai, Lietuvos „naujojo meno“ kūrėjai atskyrė estetinės ir socialinės veiklos sritis. Pirmojoje eksperimentavę be jokių apribojimų, antrojoje elgėsi orientuodamiesi į XX a. pirmųjų dešimtmečių sąmoningo Lietuvos piliečio elgsenos modelius.