Socialinių paslaugų sistemos raida gerovės pliuralizmo požiūriu

Eugenijus Dunajevas

doi:10.15388/SocMintVei.2009.2.6090

-

Eugenijus Dunajevas

Publikuota 2009-12-09

https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2009.2.6090

PDF

Reikšminiai žodžiai

gerovės valstybė
gerovės pliuralizmas
socialinės paslaugos
socialinė politika
viešojo valdymo reforma

Kaip cituoti

Dunajevas, E. (2009) “Socialinių paslaugų sistemos raida gerovės pliuralizmo požiūriu”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 25, pp. 120–129. doi:10.15388/SocMintVei.2009.2.6090.

Atsisiųsti citatą

Santrauka

Straipsnio tikslas yra parodyti socialinių paslaugų (socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, globos ir socialinio darbo paslaugų) sistemos transformacijas Vakarų šalyse panaudojant gerovės pliuralizmo teorinį aparatą. Skiriami trys socialinių paslaugų sistemos raidos etapai. Pirmasis etapas sietinas su pirmųjų socialinės apsaugos sistemų atsiradimu Bismarko Vokietijoje ir aktyvia nevyriausybinių organizacijų veikla socialinių paslaugų srityje. Antrasis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas, Vakarų demokratijose prasidėjęs po II Pasaulinio karo, pasižymėjo dviem esminiais bruožais: ryškia tendencija perkelti socialines rizikas iš asmeninės atsakomybės į bendrosios atsakomybės lauką bei viešojo sektoriaus institucijų kaip tinkamiausio įrankio išsikeltiems tikslams įgyvendinti naudojimu. Šis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas vadinamas gerovės valstybe. Trečiasis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas, prasidėjęs po 1970 m. ir besitęsiantis iki šių dienų, kokybiškai skiriasi nuo prieš tai buvusios gerovės valstybės, nes pasižymi ryškia socialinių rizikų privatizacijos tendencija bei pliuralistiniu požiūriu į socialinių paslaugų teikėjus.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

Indrė Gajdosikienė, Oscaro Lewiso skurdo kultūra: kritika ir plėtotė , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Milda Pivoriūtė, Karolina Poškauskaitė, Kai nebetenkina „per daug ir per kažkaip“: egzistenciniai pokyčiai kintant gyvenimo ritmui , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 45 Nr. 2 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Milda Pivoriūtė, „Kai ateina laikas išvykti, nors ir nėra aiškaus kelionės tikslo“: jaunų žmonių tapatumo paieškos ir amžiaus ketvirčio krizė , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 46 Nr. 1 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Arnas Zdanevičius, Deviacija ir socialinė kontrolė. Deviacijų sociologijos istorija ir teorijos , Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 3-4 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Marjorie Ablanido Maido, Protekcijos sistema Filipinų jūriniame sektoriuje: apie privilegijas jūreivių darbo rinkoje , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 48 Nr. 1 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Ingrida Gečienė, Galios sąvoka Bourdieu, Foucault ir Baudrillardo teorijose , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Marytė Gustainienė, Smurto prieš moteris priežastys ir prevencija , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Herbert Blumer, Simbolinio interakcionizmo metodologinės nuostatos , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Arūnas Acus, Deviantinis elgesys , Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 1-2 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Giedrė Baltrušaitytė, Psichinių sutrikimų teorizavimas: sociologinė perspektyva , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 11 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas

1 2 3 4 5 > >>