Negalia kaip biografinis lūžis

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojama judėjimo negalia kaip biografinis lūžis, kurį išgyvena netikėtos stuburo traumos ir paralyžiaus ištikti asmenys, galintys judėti tik vežimėlio pagalba. Remiantis jų asmeninėmis naracijomis, surinktomis kokybinio giluminio interviu metu, negalia atskleidžiama kaip subjektyviai išgyvenama tikrovė, iš pamatų sudrebinusi visą individo gyvenimą, iššaukusi įprasto, savaime suprantamo pasaulio vaizdo griūtį, nusistovėjusios socialinių praktikų rutinos suardymą ir socialinių vaidmenų praradimą bei padalinusi biografiją į du periodus: iki negalios ir po jos. Įsiskverbdama į asmens biografiją, negalia palieka pėdsakus ne tik jo kūne, bet taip pat transformuoja individualų ir socialinį identitetą bei reikalauja resocializacijos metu iš naujo atkurti sugriautą kasdienės tikrovės prasmės struktūrą, kuriai reikia naujo galiojančio paaiškinimo. Taigi negalia tampa reikšmingu veiksniu, lemiančiu tolimesnę asmens biografinę situaciją, nes daugeliu atveju dėl riboto mobilumo pasikeičia ne tik gyvenimo stilius, profesinis ar kitoks užimtumas, bet apskritai, požiūris į save ir savo gyvenimą, vyksta vertybinis perkainojimas.