Sąjūdžio tapatybės beieškant: sovietinėsreflektyviosios modernybės bruožai Lietuvoje

Justinas Dementavičius

doi:10.15388/SocMintVei.2011.2.6132

-

Justinas Dementavičius

Publikuota 2011-12-11

https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2011.2.6132

PDF

Reikšminiai žodžiai

Sąjūdis
tapatybė
reflektyvioji modernybė
daugiatikslis socialinis judėjimas

Kaip cituoti

Dementavičius, J. (2011) “Sąjūdžio tapatybės beieškant: sovietinėsreflektyviosios modernybės bruožai Lietuvoje”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 29(2), pp. 218–243. doi:10.15388/SocMintVei.2011.2.6132.

Atsisiųsti citatą

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos Sąjūdžio kaip socialinio judėjimo populiarumo pirmaisiais jo veiklos mėnesiais prielaidos. Ginama tezė, kad Sąjūdžio oficialiai deklaruota tapatybė buvo viena iš priežasčių paskatinusių įvairiausių Lietuvos socialinių tinklų ir grupių vienijimąsi siekiant tuometinės sovietinės sistemos pertvarkos. Specifinę, įtraukiančią Sąjūdžio tapatybę galima suprasti nagrinėjant du veiksnius – a) judėjimo santykį su režimu bei visuomene ir b) siekiamus tikslus. Pirmuoju atveju jis ne tik kritikavo tuometinį sovietinį režimą, bet ir siūlė pokyčių programą, kuri iš esmės rėmėsi reformistinio komunistų partijos sparno argumentais. Tokiu būdu galima kalbėti apie ypatingą neosovietinės reflektyvios modernybės fenomeną. Antruoju atveju Sąjūdį galima matyti kaip daugiatikslį socialinį judėjimą, siekusį įtraukti skirtingas problemas (pagrinde ekologines, socialines, ekonomines, švietimo ir tik iš dalies politines) nedeklaruojant politinės nepriklausomybės siekio ar nesikoncentruojant tik į tautinius klausimus.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

Indrė Gajdosikienė, Oscaro Lewiso skurdo kultūra: kritika ir plėtotė , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Milda Pivoriūtė, Karolina Poškauskaitė, Kai nebetenkina „per daug ir per kažkaip“: egzistenciniai pokyčiai kintant gyvenimo ritmui , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 45 Nr. 2 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Milda Pivoriūtė, „Kai ateina laikas išvykti, nors ir nėra aiškaus kelionės tikslo“: jaunų žmonių tapatumo paieškos ir amžiaus ketvirčio krizė , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 46 Nr. 1 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Arnas Zdanevičius, Deviacija ir socialinė kontrolė. Deviacijų sociologijos istorija ir teorijos , Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 3-4 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Marjorie Ablanido Maido, Protekcijos sistema Filipinų jūriniame sektoriuje: apie privilegijas jūreivių darbo rinkoje , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 48 Nr. 1 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Ingrida Gečienė, Galios sąvoka Bourdieu, Foucault ir Baudrillardo teorijose , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Marytė Gustainienė, Smurto prieš moteris priežastys ir prevencija , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Herbert Blumer, Simbolinio interakcionizmo metodologinės nuostatos , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Arūnas Acus, Deviantinis elgesys , Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 1-2 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
Giedrė Baltrušaitytė, Psichinių sutrikimų teorizavimas: sociologinė perspektyva , Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 11 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas

1 2 3 4 5 > >>